Nors vėgėlės yra labai vislios – patelė išneršia apie milijoną ikrelių, tačiau, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, daugumą ikrelių sunaikina ešeriai, pūgžliai, kitos žuvys, taip pat žiemą prasidėję potvyniai. Ne vienus metus Lietuvoje vėgėlės buvo veisiamos ir dirbtinai, tačiau jų išteklių nepagausėjo. Todėl natūralių išteklių apsauga yra bene vienintelė galimybė jiems gausinti.
Vėlų rudenį, atšalus orams, vėgėlės traukia nerštaviečių upėse link. Šių žuvų nerštinės migracijos ir paties neršto metu žvejai mėgėjai jų sugaudavo gana didelius kiekius, todėl nuo 2006 metų tokia žvejyba uždrausta.
Uždraudus vėgėles žvejoti per jų nerštą, Gamtos tyrimų centro atliekamų mokslinių tyrimų duomenimis, šių žuvų ėmė gausėti. Eksperimentiniuose laimikiuose pastaraisiais metais vėgėlių sugaunama kur kas daugiau nei anksčiau.
Aplinkos ministerija primena, kad iki gruodžio 31 d. dar draudžiama žvejoti marguosius upėtakius, sykus, lašišas, šlakius. Nuo sausio 1-osios sykus, lašišas ir šlakius bus galima žvejoti įsigijus licenciją. Sykus su licencija bus galima gaudyti Platelių, Galvės, Lūšių ir Vištyčio ežeruose, o lašišas ir šlakius nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 15 d., įsigijus licenciją, bus galima žvejoti Nemune, Neryje, Minijoje, Veivirže, Jūros upėje, Dubysoje, Siesartyje ir pajūrio Šventojoje.
