Žūklės fanų grupe „Facebook'e“.
Didelė masė, bet skirtinga forma
Jūrinių dugninių svarelių lengvų nebūna – vidutinė jų masė 100 g, tačiau dažnai naudojami pusantro karto sunkesni, o štai svarelių formos ir konstrukcijos įvairovė – didelė. Klasikinis svarelis meškeriojimui dugnine jūroje – rutulio formos. Į jį įlietas sukutis, kad, traukiant į krantą montažą, kuo mažiau susisuktų valas. Dažniausiai naudojamų tokių svarelių masė – 85-120 g.
Rutulio formos svarelio aerodinamika – puiki, todėl jo paskirtis toli užmesti masalus, tačiau toji pati aerodinaminė forma kiša koją, kai ima kilti vėjas. Tiesa, jis daro menką įtaką svarelio skrydžiui, tačiau vėjo sukeltas bangavimas rutulio formos svarelį lygiu smėlėtu dugnu gainioja kaip futbolo kamuolį, kol galiausiai jis atsiduria arti kranto, kartu atsitempdamas ir masalus. Todėl rutulio formos svareliai tinkamiausi, kai jūroje štilis, o bangavimas silpnas.
Patyrę priekrantės meškeriotojai gerai išmano svarelių ypatybes, tad vėjeliui stiprėjant, rutulio formos svarelius keičia ištįsusios kriaušės formos gramzdais. Tai irgi klasikinis jūrinės dugninės, taip pat skirtas toli užmesti masalą, tačiau jis stabiliau „įsikimba“ į dugną. Dažniausiai naudojami 100-150 g tokios formos svareliai.
Žinoma, toks svarelis nuo stiproko bangavimo taip pat negelbsti ir jį priedugnėje susiformuojančios srovės taip pat atridena prie kranto, todėl tokiais atvejais pasitelkiama kriaušės formos svarelio modifikacija – gramzdas su „ūsais“. Paprasčiausia jos versija – gramzdas, į kurį įlietos keturios 10-12 cm nestangrios vielos atkarpos. Jos užriečiamos taip, kad atrodo panašios į kalmaro čiuptuvus. Gramzdą su masalais užmetus, „ūsai“ įsikasa į smėlį ir palyginti stiprus bangavimas nebedaro jokios įtakos svarelio stabilumui. Naujausia šios kriaušės formos svarelio modifikacijos versija – „krabais“ praminti svareliai, kurie sugeba dar geriau įsitvirtinti ten, kur dugnas gana birus, o bangavimas gali per trumpą laiką pakeisti jo reljefą.
Šie svareliai taip turi atsilenkiančius „ūsus“, bet jie padaryti iš stangrokos vielos ir ne įlieti į gramzdus, o įverti į kiaurymes jų korpusuose ir užlenkti į viršų įsispraudžia į griovelius svarelių šonuose. Tokioje padėtyje „ūsai“ užtikrina svarelio sukibimą su gramzdu, o, kai reikia pakirsti kimbančią plekšnę, tokie paslankūs „ūsai“ tiesiog pasisuka 180 laipsnių kampu ir išsiplėšia iš grunto, todėl svarelį pavyks pakelti nuo dugno net tada, jei „ūsai“ įstrigs tarp akmenų. Šie svareliai turi dar vieną patobulinimą – į jų siaurąjį galą įlietas 8-10 cm stangrios vielos strypelis, kurios gale – kilpelė, kuria gramzdas prisegamas prie montažo. Toks svarelis užmetamas įgyja didesnį pagreitį ir lekia toliau.
Specialūs modeliai
Kai bangavimas stiprus, o reikalingas ne toks toliašaudis svarelis, naudojami žiedo formos 100-120 g gramzdai. Žiedo perimetras iš abiejų – dantytas, todėl svarelio, net gulinčio ant žvirgždėto dugno nepajudina bangavimas, o į smėlėtą dugną jis tiesiog įsikasa.
Šį sezoną priekrantės meškeriotojų arsenale atsirado dar vieno tipo svarelis – aukštos piramidės formos. Svarelis tvirtinamas prie montažo vieline kilpele, įlieta į gramzdo pagrindą, todėl užmetamas jis lekia kaip kulka – smaigaliu į priekį. Tokio gramzdo aerodinamika – ideali. Šiandien jokiu kitu gramzdu neįmanoma taip toli kaip šituo užmesti priekrantėje masalą.
Praktiškas patarimas: reikia patikrinti kiekvieno įsigyto gramzdo kilputes, į kurias įveriamos segtukų kilputės, nes kartais tarpelis būna platesnis nei segtuko kilputės skersmuo. Pasitaiko, kad, pakertant žuvį, segtuko kilputė išsineria ir brangus gramzdas lieka ant grunto. Sunkiasvoriams gramzdas prie montažo tvirtinti reikalingi dideles apkrovas atlaikantys segtukai su sukučiais. Jūrinėje žūklėje segtukų dydis ypatingo vaidmens neturi, o apkrovos, užmetant masalus nejuokingos, todėl reikia naudoti segtukus, atlaikančius ne mažiau kaip 10 kg.http://www.facebook.com/#!/pages/%C5%BD%C5%ABkl%C4%97s-laimikis/198131646894972
