Žūklės naujienos „Facebook“ tinkle
Patogiausia prieiga
Danės žiotys – pati patogiausia visame uostamiestyje prieiga prie Kuršmarių, tačiau tokia ji buvo ne visada. Tik tada, kai vadinamajame Šiaurės rage, sudarančiame dešinyjį Danės žiočių krantą, įrengė atsarginę kelto, kursuojančio tarp Klaipėdos ir Smiltynės prieplauką, ši vieta tapo labai patogi meškerioti. Atsirado saugios krantinės su turėklais ir patogūs suoleliai. Tiesa, prieš porą dešimčių metų ši prieplauka dažniausiai buvo naudojama švenčių ir poilsio dienomis, kai reikėjo plukdyti patrigubėjusius poilsiautojų srautus, o dabar ji tapo pagrindine, nes senojai perkėlai Danės upėje prireikė remonto, po kurio ji liko atsargine.
Tai labai pagerino meškeriojimo tiek pačioje Danėje nuo senosios perkėlos iki marių, tiek upės žiotyse sąlygas, nes keltas nebekursuoja šia trasa, o tai reiškia, kad žuvys jaučiasi daug komfortiškiau – jachtų ir nedidelių laivų eismas jų beveik netrikdo. Naktį ir ankstyvais rytais laivų eismas praktiškai nutrūksta, todėl tos valandos laikomos pačiu geriausiu laiku meškerioti Danės žiotyse, nors galimybę šiuo privalumu pasinaudoti turi tik pensinio amžiaus meškeriotojai, o daugelis čia lankosi po darbo dienos ir meškerioja iki sutemų. Beje, meškeriotojams labai patogu, kad į Šiaurės ragą veda dviračių takas, tad daugelis jais ir atvažiuoja. Įdomu, kad ne tik pavasarį bei vasarą, bet ir žiemą. Meškeriojimas Danės žiotyse nenutrūksta visus metus, keičiasi tik meškeriojimo objektai.
Kibimas priklauso nuo oro
Danės upės žiotis ichtiologai vadina nuolatinių žuvų migracijų maršrutu, kuriame situacija, kintant meteorologinėms sąlygoms, gali keistis kelis kartus per dieną. Todėl patyrę uostamiesčio meškeriotojai pagal vėjo ir srovių Kuršmarėse kryptį ir stiprumą vos ne šimtu procentų gali nuspėti, kokias žuvis tuo metu galima sumeškerioti Danės žiotyse. Pagrindinis meškeriojimo objektas – kuojos, karšiai ir ešeriai šiltuoju metų laiku, o žiemą į šį sąrašą pakliūva stintos. Tad pagrindiniai meškeriojimo įrankiai – plūdinė meškerė ir spiningas, o, kai laivų eismas beveik sustoja, meškeriotojų gretas papildo dugninės mėgėjai. Tačiau meškeriojimas Danės žiotyse kupinas staigmenų, o jos priklauso nuo meteorologinių sąlygų.
Didžiausią įtaką meškeriojimo rezultatams turi vėjo kryptis. Dažniausiai meškeriotojams tenka atsižvelgti į pietų ir pietvakarių krypties arba vakarų ir šiaurės vakarų vėjus. Gal meteorologai prie jų pridurtų dar ir kitų krypčių vėjus, tačiau jie daro mažesnę įtaką meškeriojimo sąlygoms. Jei pučia pietų ir pietvakarių vėjai, o taip pat rytys, tiek Kuršių marių tėkmė, srūvanti į jūrą, tiek Danės tėkmė į Kuršmares – natūrali, tačiau gali būti stipresnė arba silpnesnė priklausomai nuo vėjo galios. Geriausiu variantu uostamiesčio meškeriotojai laiko silpną ar vidutinį pietų ir pietvakarių vėją, genantį gėlą vandenį. Tada yra puikios sąlygos Danės žiotyse sumeškerioti, ne tik vidutiniokių kuojų ir puskaršių, bet ir stambių šių žuvų egzempliorių, o vakarais tokiomis dienomis, kurios paprastai būna šiltos, galima pataikyti tiesiai į ešerių puotą, kai jie ima atkarpoje tarp žiočių ir senosios perkėlos vaikyti aukšles ir stinteles.
Vasarą tokiu oru Danės žiotis aplanko sterkai, tačiau pastaraisiais metais, žymiai sumenkus šių žuvų populiacijai Kuršių mariose, stambių egzempliorių pasitaiko retai, o žiotis užplūsta daugiausiai jaunikliai, kurie entuziastiškai griebia guminukus. Sterkų jauniklių galima prigaudyti daug, tačiau meškeriojimo kultūra jau nesvetima ir mums. Šią vasarą teko matyti, kad spiningininkai neužaugas paleidžia atgal į vandenį ir naudoja nedidelius kabliukus, kurie rimtai sterkiukų nesužeidžia.
Kai vėjas įsisiūbuoja
Stiprokas vėjas Kuršmarėse pašiausia nemažas bangas, todėl meškerioti plūdinėmis meškerėmis tampa gana sudėtinga, nes reikia naudoti kitokią meškeriojimo taktiką ir pertvarkyti plūdinių montažus, kurie pritaikyti meškerioti klasikiniu būdu – masalas guldomas ant dugno. Tad konservatyvioji uostamiesčio meškeriotojų dalis tokio oro nemėgsta, o štai eksperimentų mėgėjai jo nevengia ir dažnai sugauna neblogus laimikius. Mat vėjas ne tik įsiūbuoja bangas, užliejančias lengvas plūdes, bet ir atveja į Danės žiotis užuovėjos ieškančių kuojų būrius. Dažnai tokiu oru čia susitelkia ir ešeriai. Tada meškeriotojai gaudo žuvis ne žiotyse, o pačioje Danėje, mat, žuvų būreliai tikriausiai plaukia prieš srovę, ieškodami tykesnių užuoglaudų. Vėjuotu oru kartais gerai kimba stambesnieji karšiai, o ties senvagės, juosiančios Klaipėdos pilį, žiotimis susitelkia kuojos.
Vėjuotas oras dažnai žada staigmenas. Šiemet rugpjūčio mėnesio pirmoje pusėje, nusitovėjus vėjuotiems orams, Danės žiotyse netikėtai ėmė kibti meknės, kurių anksčiau čia nebūdavo sugaunama. Ir kibo ne vidutiniokės, o stambios žuvys. Tiesa, jas sėkmingai gaudė tik tie meškeriotojai, kurie masalą plukdė, o ne guldė ant dugno, kaip pagal vietinę tradiciją daroma, gaudant karšius. Vėjuotą orą mėgsta ir ešeriai, nes bangų maišomame vandenyje jiems lengviau medžioti užuolankose susitelkusį mailių, tačiau ešeriai tokiomis sąlygomis būna labai įnoringi ir nelengva parinkti masalą, kuris jiems atrodys apetitiškai.
Sūrus vanduo keičia situaciją
Kai pūsteli stiproki vakarų krypties vėjai, jie ima stabdyti vandens natūralią vandens tėkmę iš Kuršmarių į Baltiją. Todėl vandens lygis ima kilti, o Danės tėkmė sulėtėja. Paprastai pirmąją tokios permainos dieną gerai kimba tiek kuojos, tiek karšiai, tiek plakiai, tiek ešeriai. Tačiau situacija po kurio laiko pasikeičia, jei vėjas nesilpsta, nes tada į marias ima plūsti sūrus vanduo. Jei jis pasiekia Danės žiotis, gėlavandenių žuvų čia sumažėja. Pasak vietinių meškeriotojų, jos traukiasi į Kuršmarių gilumą ir Danę. Tačiau priekrantės žvejų teigimu, žuvų neturėtų sumažėti, nes tada iš jūros atplaukia būriai karšių ir kuojų, kurios „vasaroja“ sūriame vandenyje, mat, Baltijos priekrantėje aptinka daug maisto, o rudenį migruoja atgal į Kuršmares.
Vis dėlto taip, matyt, atsitinka retokai, nes paprastai kibimas Danės žotyse, plūstant į uosto akvatoriją sūriam vandeniui, silpsta. Uostamiesčio meškeriotojai labai operatyviai keičiasi informacija ir apie situaciją Danės žiotyse tuoj pat žinoma visame mieste. Tad tokiomis dienomis Danės žiotyse pamatysi vos vieną kitą meškeriotoją, o kiti laukia palankesnio oro. Anksčiau tokiomis dienomis būdavo nemažai mėgėjų pasimėgauti plekšnių meškeriojimu. Tuo labiau, kad jas būdavo galima gaudyti plūdine meškere, bet pastaraisiais metais Danės žiotyse plekšnių pasitaiko retokai. Antra, jos būna smulkios.
Tiesa, dabar jau vėl atsirado grupė meškeriotojų, laukiančių, kada sūrokas vanduo pasieks Danės žiotis, nes atsirado naujas meškeriojimo objektas – grundalai. Baltijoje apsigyvenus ir išplitus grundalų-ateivių iš Juodosios jūros baseino populiacijai, kartu su sūriu vandeniu jie užplūsta uosto akvatoriją ir, pasak vietinių meškeriotojų, kartais gulte nugula Danės žiočių dugną. Tada jie kimba visur, kur tik užmesi masalą. Tiesa, prie šių žuvų meškeriojimo reikia prisitaikyti, nes jos kimba keistokai, tačiau grundalų prigaudyti galima labai daug. Kadangi mokslininkai vertina grundalų pasirodymą nevienareikšmiškai ir pabrėžia šių žuvų stebėtiną vislumą, ateivių sugavimo limitų, matyt, reikia neriboti dabar nustatytais meškeriojimo laimikių limitais. Nors grundalai – atėjūnai ir gali kelti pavojų mūsų vandenų ekosistemoms, tačiau šios žuvys puikus meškeriojimo objektas, o jų žuviena – balta ir gardi.
