„Net rankos virpėjo. Negalėjau patikėti, kad toks milžinas. Kai buvo vandenyje, žuvis atrodė mažesnė. Į guminę valtį toks trofėjus nė iš tolo netilpo, teko tempti į pakrantę „buksyru“. Grumtynės su vandens galiūnu pareikalavo ne tik daug išmonės, kantrybės, bet ir jėgų. Žuvį tąsėme, varginome dviese su draugu, kol ši neteko jėgų. Atitemptą prie kranto šamą teko rišti prie pakrantės medžio, kad neįšoktų atgal į vandenį“, – apie neįtikėtiną laimikį pasakojo Mantas.
Sugauti didžiulį šamą jam, nuo vaikystės žūklavimu susirgusiam, buvo gyvenimo svajonė. Pasvėrus paaiškėjo, jog milžinas sveria 40 kilogramų, o ilgio išmatuoti tiksliai nepavyko, nes žvejybai paimta matavimo juostelė buvo per trumpa. Šį darbą teko atlikti jau namuose. Šamas pasirodė esąs beveik tokio ilgio, kaip jį sugavusio žvejo ūgis – 1metras 83 centimetrai.
„Žmonos gimtadieniui sugavau dovaną“, – šypsenos negalėjo paslėpti Mantas, atgabenęs šamą į tėvų sodybą, kurioje susirinko žvejo sėkme pasidžiaugti šeimyniškiai ir draugai žvejai.
Ar nekilo mintis Dauguvos upės senbuvį paleisti atgal į vandenį?
Mantas sako, jog svajonių žuvies paleisti nė neketino. Po šamo matavimo, svėrimo ir foto sesijos vyko derybos, ką su tokiu milžinu daryti?
„Gimtadienio šventei bus šamo tortas, šamo šašlykai, šamo salotos ir kepsneliai“, – šmaikštavo žvejo žmona Ernesta.
