Praėjusią žiemą Rusnės žuvivaisos poskyrio baseinėliuose užauginta 1,2 tūkst. aštriašnipių eršketų. Dabar jų – daugiau kaip 2 tūkst. Auginti didesnį šių žuvų kiekį Rusnės žuvivaisos specialistams leido įrengti du nauji 10-ies kubų talpos baseinai.
Pavasarį vidutiniškai apie pusę kilogramo sveriantys eršketai vėl bus paleisti į Šventosios ir Neries upes, tačiau apie 40 jų pirmą kartą liks toliau augti baseinuose.
„Kanadoje yra du senukai, kurie užsiima tuo verslu, kuris nepersiduoda iš kartos į kartą. Jie turi teisę iki savo mirties imti ikrus iš aštriašnipių eršketų. Mes galvodami apie tai, kad ateis laikas, kai nebus iš kur jų gauti, sumąstėme, kad patys galėtumėme užsiauginti reproduktorius“, – sako Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus Rusnės poskyrio vedėjas Stasys Aleksandravičius.
Kanadoje yra du senukai, kurie užsiima tuo verslu, kuris nepersiduoda iš kartos į kartą. Jie turi teisę iki savo mirties imti ikrus iš aštriašnipių eršketų. Mes galvodami apie tai, kad ateis laikas, kai nebus iš kur jų gauti.
Iš Kanados atvežti ikrai kainuoja nepigiai – 600 gramų atsieina 24 tūkst. litų. Lervučių iš šio kiekio išsirita palyginti nedaug. Be to, mažus eršketus puola įvairios ligos. Tačiau ketverių metų patirtis Rusnės žuvivaisos specialistus išmokė šias žuvis užauginti beveik be praradimų. Lietuvos upėse eršketai prisitaiko lengvai.
„Jie yra ženklinami ir pavasarį paleidžiami. Ir vidinį žymeklį turi, ir išorinį su numeriu. Tikrai yra daug žinių – jie puikiai gyvuoja. Jeigu paleisti prie Elektrėnų per tris savaites sugeba atplaukti iki Skirvytės Rusnėje, tai suprantama, migruoja gerai. Buvome pasigavę, atsivežę čia pažiūrėti. Atrodo šauniai, svorio priaugę, taigi – pritaps“, – teigia S. Aleksandravičius.
Patys ikrus iš eršketų Rusnės žuvivaisininkai tikisi išgauti maždaug po 10-mečio, kai žuvis pasieks 60–70 kilogramų svorį. Natūraliai gamtoje eršketai subręsta per maždaug 15 metų. Specialistai sako, kad esamų naujų talpyklų nepakaks laikyti dideliems eršketams, tad ateityje planuoja statyti papildomas.
