Rekordinį laimikį sugavo žvejys mėgėjas Juozas Bacevičius iš Keturnaujienos kaimo, Šakių sav. Sidabrinis karosas svėrė 3 880 g, žuvies ilgis su uodegos peleku – 54 cm, be uodegos peleko – 45,5 cm.
Be abejo buvo daug džiaugsmo ir nemažai vargo, kol karosą ištraukiau. Lynai žvejojami akivaruose tarp žolių, užkibęs karosas nenorėjo pasiduoti, nėrė į augmeniją, bet valas atlaikė ir savo „gyvenimo žuvies“ nepaleidau, - pasakojo J.Bacevičius.
Anot rekordinę žuvį ištraukusio meškeriotojo, Sintautų tvenkinyje jis meškerę užmetąs dažnai, nes vandens telkinys turtingas lynais, karpiais, karosais ir kitomis žuvimis.
Anksčiau yra tekę pagauti 1–1,5 kg sveriančių karosų, tačiau tokie – retas, nelengvai sužvejojamas ir dažniausiai atsitiktinis laimikis. Taip buvo ir šį kartą – su plūdine žvejybai dugne pritaikyta meškere gaudė lynus, o masalui naudojo naktinius sliekus. Kai rekordinę žuvį užkirto, iš karto suprato, kad užkibo ne lynas – tikėjosi ištraukti didelį karpį. Tik kai vandens paviršiuje blykstelėjo sidabriniai karoso žvynai, suprato, kad užkibo neeilinė žuvis. Tokio dydžio karosų Lietuvoje (bent jau oficialiai) niekas nėra sužvejojęs.
„Be abejo buvo daug džiaugsmo ir nemažai vargo, kol karosą ištraukiau. Lynai žvejojami akivaruose tarp žolių, užkibęs karosas nenorėjo pasiduoti, nėrė į augmeniją, bet valas atlaikė ir savo „gyvenimo žuvies“ nepaleidau“, – žurnalui „Medžiotojas ir meškeriotojas“ pasakojo J.Bacevičius.
Pasak dr. Egidijaus Bukelskio, ichtiologo, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojo, Lietuvos vandenyse gyvena dvi karosų rūšys – paprastasis (auksinis) ir sidabrinis. Jos gana dažnai tarpusavyje painiojamos dėl panašios išvaizdos bei pavadinimų skirtingomis kalbomis įvairovės. Nors abi žuvys panašios, tačiau turi ir ganėtinai daug skiriamųjų bruožų. Be to, auksinis karosas, nors ir „paprastas“, bet mūsų vietinė, o sidabrinis, nors mūsuose ir pritapusi, bet atkeliavusi iš Tolimųjų Rytų žuvis.
Sidabriniai karosai Lietuvoje užauga iki 50 cm ilgio ir daugiau kaip 3 kg svorio.
„Sidabriniai karosai Lietuvoje užauga iki 50 cm ilgio ir daugiau kaip 3 kg svorio. 1996 m. Žaltyčio ežere sugautas 3,05 kg sidabrinis karosas, taigi, rekordas išsilaikė 18 metų. Ankstesniais metais sidabrinių karosų kasmet būdavo sugaunama po 14–20 t, tačiau dabar jie žvejojami dažniausiai tik Kuršių mariose ir polderiuose, žvejai mėgėjai jų pagauna tvenkiniuose, ežerėliuose. Paprastieji (auksiniai) karosai kartais užauga iki 55 cm ir iki 3 kg, bet dažniau sugaunami iki 1 kg. Išgyvena 15 metų ir ilgiau. 1987 m. žvejų mėgėjų Lietuvoje sugautas didžiausias paprastasis karosas svėrė 2 530 g“, – pasakojo dr. E. Bukelskis.
Anot mokslininko, karosai – viena iš atspariausių nepalankioms gyvenimo sąlygoms, deguonies stygiui žuvų. Gali gyventi užpelkėjusiuose ežerėliuose bei tvenkinukuose, išgyvena dumble net tada, kai žiemą ledas sukausto telkinį vos ne iki dugno, o vasarą – kai vandens beveik nebelieka.
„Karosai mėgstama žuvis dėl geros žuvienos, nors kai kurias žuvis kepant jaučiamas dumblo kvapas (ypač užaugusias nepratakiuose tvenkiniuose). Žvejai mėgėjai mažus sidabrinius karosiukus dažnai naudoja masalui. Norėtųsi, kad po žvejybos meškeriotojai nepaleistų kibirėliuose likusių sidabrinių karosiukų į ežerus ar upes, nes turime išsaugoti savus, lietuviškus, auksinius karosus. O tiems, kas išsikasė ar pasitvenkė nuosavą tvenkinėlį, rekomenduočiau pirmiausia įveisti ne karpius, bet blizgančius auksine spalva, apvalainus paprastuosius karosėlius“, – patarė ichtiologas.
Plačiau apie abi karosų rūšis bei sužvejotas rekordines žuvis skaitykite žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ š. m. 4-aje (liepos–rugpjūčio) numeryje.
