Žūklės naujienos „Facebook“ tinkle. Junkitės jau dabar.
Siekiant geriau apsaugoti vėgėlių nerštą nuo gruodžio 16 d. – iki sausio 15 d. draudžiama žvejoti nakties metu pagrindinėse vėgėlių nerštavietėse – Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto. Už žvejybos draudimo metu arba neteisėtais būdais sugautą vėgėlę pažeidėjui tektų atlyginti žalą gamtai – 543 litus už vienetą.
Vėgėlės yra labai vislios – patelė išneršia apie 1 mln. ikrelių, tačiau ešeriai, pūgžliai ir kitos žuvys, žiemą prasidėję potvyniai sunaikina didžiąją dalį.
Vėgėlės yra labai vislios – patelė išneršia apie 1 mln. ikrelių, tačiau ešeriai, pūgžliai ir kitos žuvys, žiemą prasidėję potvyniai sunaikina didžiąją dalį ikrelių, todėl šių žuvų ištekliai nėra gausūs. Daug metų vykdyti vėgėlių dirbtinio veisimo darbai nedavė teigiamo poveikio ištekliams, todėl natūralių išteklių apsauga yra bene vienintelė alternatyva, norint pagausinti šių žuvų išteklius.
Gamtos tyrimų centro atliekamų mokslinių tyrimų duomenimis, 2006 m. nustatytas žvejybos draudimas leido atsikurti vėgėlių ištekliams ir pastaraisiais metais šių žuvų eksperimentiniuose laimikiuose sugaunama kur kas daugiau nei prieš keletą metų.
Iki gruodžio 31 d. taip pat draudžiama žvejoti marguosius upėtakius, sykus, lašišas, šlakius. Nuo sausio 1 d. sykus, lašišas ir šlakius bus galima žvejoti įsigijus meškeriotojo kortelę šių žuvų žvejybai.