Žūklės naujenos „Facebooke“. Tapk draugu.
Šviesos spektras susideda iš įvairaus ilgio bangų – nuo ilgų radiacinių iki ultratrumpų kosminių. Sterko akys, kaip ir žmogaus, skiria spalvas akies tinklainėje esančiomis lazdelių ar kolbų formos ląstelėmis – receptoriais. Spalvą indentifikuoja ląstelės-kolbos.
Žmogaus rega skiria spalvas, kurių bangų ilgis nuo 400 iki 700 nanometrų. Ląstelės-kolbos jautriausiai reaguoja į žalią, silpniau – į oranžinę, o dar silpniau – į mėlyną spalvą. Todėl žaliai geltona spalva mūsų akiai – labai ryški, o raudona ir mėlyna – daug tamsesnės.
Sterkų regos ypatumai kitokie – jų tinklainėje esančios ląstelės-kolbos, žurnalo „Walley In-Sider“ teigimu, priešingai –
 |
| Kai saulėta su pragiedruliais, sterkai labai dažnai griebia ryškokus masalus, padabintus „kraujo“ spalvos akcentais |
jautriau reaguoja į oranžinę ir raudoną, o taip pat į žalią spalvas. Mėlynai spalvai sterkai – gana abejingi, nes trumposios spalvų bangos, tokios kaip mėlyna ir violetinė, šiems plėšūnams atrodo tamsios.
Na, o sterkų gebėjimą neblogai orientuotis patamsyje lemia išlavėjusios akies tinklainės ląstelės, turinčios lazdelių formą. Jos skiria ne tiek spalvas, kiek pilkos spalvos atspalvius, o to visai pakanka aptikti naktinės medžioklės metu auką – masalinę žuvelę, kuri tamsoje nieko nemato.
Dėl šių sterko regos ypatumų, ežeruose su skaidriu vandeniu veiksmingiausiai plėšrūnus masina ryškiai raudoni, oranžiniai ir ryškiai salotiniai (profesionalų vadinami „šartrez“) masalai. Tokių spalvų guminukus aktyviai medžiojantys sterkai atakuoja pirmiausiai, drumstuose ežeruose ir tvenkiniuose galima sterkus vilioti baltais masalais, nes sterkams tokiose sąlygose, o taip pat patamsyje visos spalvos – pilkos.
