Prieš penkerius metus nervus paralyžiuojančių cheminių medžiagų pėdsakų aptikta mėlynųjų ir žaliųjų dumblių lastelienoje bei cianidinėse bakterijose. Tada manyta, kad tai nekelia jokio pavojaus kitiems gyvūnams, o tuo labiau žmogui. Dabar, mokslininkų teigimu, nerimą kelia tai, kad nauji tyrimai, kurie buvo atlikti keleriopai padidinus matavimų tikslumą, parodė, jog nervus paralyžiuojančių medžiagų aptinkama organizmuose, į kuriuos per mitybinę grandinę pakliūva cianidinių bakterijų. Tarp jų – žuvys ir moliuskai, kurie tiesiogiai patenka į žmogaus racioną.
Nervus paralyžiuojančios medžiagos pamažu nuodija organizmą, provokuodamos įvairius pakitimus ir ilgainiui jei ne sukelia, tai bent žymiai padidina tikimybę susirgti skleroze, Parkinsono ar Alzhaimerio ligomis. Dabar švedai planuoja detaliau ištirti, kokių žuvų organizmuose kaupiasi daugiausia kenksmingų medžiagų. Na, o tokių tyrimų būtinumas savaime perša klausimą: ar Baltijos žuvis dar galima valgyti nesibaiminant, kad ilgainiui tai turės neigiamų pasekmių sveikatai?