Dešimties centimetrų jūrinė dyglė ir jūrinė laputė laikomos atskirame akvariume, mat šios mažylės, paprastai užaugančios vos iki 20 centimetrų, kol kas, pasak specialistų, yra per silpnos gyventi su kitomis pakankamai agresyviomis Baltijos jūros atstovėmis. Be to, patekusios į žvejų tinklus, jos buvo sužalotos.
 |
| wikimedia.org nuotr./Jūrinė dyglė |
„Vienai yra pažeista akis. Matosi, kad jos silpnokos, todėl jų išgyvenimo galimybės nėra labai didelės“, – sako Jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjas Saulius Karalius.
Tačiau mokslininkai tikisi, kad paprastai iki dvejų-trejų metų gyvenančiomis dygle ir lapute galės pasidžiaugti ir muziejaus lankytojai.
Dažniausiai jūrinė dyglė, dar vadinama penkiolikaspygle, sutinkama Šiaurės ir kitose Europos jūrose.
„Mūsų pakrantėse jos lyg ir gyvena pagal literatūros duomenis, tačiau tikrų duomenų, kiek mes jų turime, nėra. Bent jau man pasitaikė pirmą kartą per 30 metų“, – teigia S. Karalius.
Jūrų laputė, mėgstanti plūduriuoti jūros dugne, daugiausia yra paplitusi apie Skandinavijos pusiasalį. Pirmą kartą ši žuvis mūsų mokslininkams į rankas pateko prieš penkiolika metų ir kas kelerius metus jų esą aptinkama, tačiau išsaugoti – nepavyksta.
Muziejaus specialistai sako, kad jei pagautos mažylės, kurioms spėjama, ne daugiau kaip vieneri metai, išgyventų, būtų surinkta vertinga mokslinė medžiaga apie šias retas žuvis.
