Sveikos mitybos specialistai ir medikai jau seniai rekomenduoja 2-3 kartus per savaitę valgyti vandenynuose sužvejotą žuvį. Šiam teiginiui paremti būdavo pateikiama statistika, liudijanti, kad šalyse, kur tradiciškai valgoma daug jūrinės žuvies, gyventojai sveikesni ir ilgiau gyvena. Tipiškas pavyzdys – Skandinavijos regionas. Tačiau naujausių tyrimų duomenys atskleidžia, kad ne visos jūrinės žuvys vienodai vertingos.
Mokslininkai tyrė, kuo pasižymi dvi labiausiai vertinamų žuvų rūšys – tunai ir lašišos. Pasirodė, kad laukinė Atlanto lašiša – geriausia širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos priemonė. Lašišų žuvienoje aptinkama daugiausia B grupės vitaminų, kuriuos gerontologai ir medikai vadina „vaistu nuo senatvės“.
Bet tai – tik viena ir, pasirodo, kuklioji medalio pusė, nes didžiausia vertybė – didžiuliai kiekiai omega-3 rūgščių, kuriomis lašišos, tikra to žodžio prasme, permerktos. Šiandien gerai žinoma, kad būtent minėtos rūgštys – atsakingos mūsų organizme už širdies ir vainikinių kraujagyslių būklę.
Absoliučiai priešingas verdiktas paskelbtas apie tuną – ši populiari žuvis pasirodė esanti viso labo gardus ir madingas užkandis, nes vertingų medžiagų, ypač tų, kurios padeda palaikyti žmogaus organizmo galias ir užtikrina ilgametystę, aptinkama labai nedaug. Paprasčiausiai tunas išpopuliarėjo, kai imta iš jos riesti sušius ir dar tokiais kiekiais, kad imta riboti šių žuvų žvejybą. Štai Prancūzija vienašališkai nutraukė tunų žūklę versliniais įrankiais Viduržemio jūroje. Daugiausiai tunų suvartoja japonų restoranai, todėl tarptautinės organizacijos ragina šios šalies kulinarus apramdyti savo įkarštį. Tikimasi, kad ribojimai padės atstatyti nuskurdusius tunų išteklius, o nuo mūsų stalo visiems laikams nedings delikatesas, kurio žuviena labai primena jautienos kepsnį.
