„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Klaipėdos centre kimba sidabrašoniai karosai

Nors netikėtai pūstelėjo žvarbūs vėjai, tačiau meškeriotojai jau antrą savaitę kas rytą skuba prie Danės senvagės Klaipėdos senamiestyje, nes čia kimba stambūs karosai.
G.Prijutovas jau antrą savaitę Danės senvagėje kasdien sugauna porą kilograminių karosų
G.Prijutovas jau antrą savaitę Danės senvagėje kasdien sugauna porą kilograminių karosų

Junkis į žvejų grupę „Facebook“ tinkle!

Plaukia į užuovėją

Spalio viduryje Danė po gausių liūčių gerokai pakilo, tad ieškodamas vietos, kur galima meškerioti plūdine, jau kelintą dešmtmetį šioje upėje žuvis gaudantis uostamiesčio gyventojas Genadijus Prijutovas užsuko prie Danės senvagės, kuri prie Jono kalnelio juosia atkurtą artilerijos bastioną. Jo pylimai užstoja senvagės akvatoriją nuo vėjų, todėl čia galima meškerioti net tada, kai visame pamaryje nerasi užuovėjos. G.Prijutovas sako, kad tokiu metų laiku, kai pajūryje orai tampa nepastovūs, jis dažnai renkasi meškeriojimui šią Danės senvagę.

Paprastai čia kimba kuojos ir ešeriai, tačiau šiemet meškeriotojo laukė staigmena. G.Prijutovas plūdines užmetė brėkštant bet masalais žuvys nesidomėjo, todėl maždaug devintą ryto meškeriotojas rengėsi traukti namo, bet šiems ketinimams nebuvo lemta išsipildyti: plūdė staiga dingo po vandeniu. Paprastai tokia maniera pasižymi ešerio kibimas, tad meškeriotojas nustėro iš nuostabos, kai pakirtus meškerykotis sulinko dvilinkas. Žuvis atkakliai priešinosi ir tik po dvidešimties minučių meškeriotojui pavyko pamatyti plačią pagaliau atvilktos prie kranto žuvies nugarą. Paaiškėjo, kad tai – didžiulis karosas. Laimei G.Prijutovas į žūklę visada nešasi ilgakotį graibštą. Be jo stambaus laimikio nebūtų pavykę ištraukti. Po meškeriojimo laimkis buvo pasvertas – sidabrašonis masė – 2,2 kg. Tačiau tai buvo ne vienintelis laimikis – tą dieną užkibo dar keli kilograminiai karosai, tačiau, žinoma, nė vienas negalėjo lygintis su „patriarchu“.

Periodiškas kibimas

Kitą rytą G.Prijutovas vėl su aušra išsiruošė meškerioti į Danės senvagę. Kaip ir praėjusį rytą maždaug iki devintos valandos niekas nekibo, o paskui vienas po kito masalais susigundė trys stambūs karosai. Antra tiek meškeriotojui nepavyko ištraukti.

Mieste netruko pasklisti gandas, kad Danės senvagėje kimba stambūs karosai, tad ant bastiono krantinių kas rytą ėmė rinktis patyrę ir pradedantys meškeriotojai. Įdomiausia, kad dauguma be laimikio namo negrįždavo. Dar įdomiau, kad dauguma ant kabliukų veria skirtingus masalus – vieni duonos rutuliukus, kiti kvapnaus byno gabalėlį, treti slieką, o ketvirti, kaip G.Prijutovas, „sumuštinius“, sukomponuotus iš sliekų ir musės lervų. Visi, kam pasisekė, karosus prie kabliukų su masalais karosus vilioja kvietinių kruopų koše, į kurią įmaišyta šiek tiek aromatingo jauko. Paprastai nuo aušros iki vienuoliktos ryto vienam meškeriotojui pavyksta sugauti du stambius karosus, sveriančius per kilogramą.

Indikatorius – šalnos

Karosų pačioje Danės upėje G.Prijutovui yra tekę sugauti ir anksčiau, tačiau toks įspūdingas egzempliorius užkibo pirmą kartą. Be to, anksčiau karosų pasitaikydavo sumeškerioti greičiau atsitiktinai, gaudant kuojas ar karšius. G.Prijutovas prisimena, kad maždaug prieš dešimtį metų stambus karosas užkibo meškeriojant nuo uosto vartų molo. Kitaip tariant, beveik atviroje jūroje. Pastaraisiais metais specialiai karosų meškerioti plūdinėmis ir dugninėmis uostamiesčio meškeriotojai vyksta į Kuršių marias, kur šių žuvų pastebimai pagausėjo. Čia stambūs sidabriniai karosai kimba palei seklų kontinentinį marių krantą juosiančius meldų atvašynus, tačiau Danės senvagėje toks aktyvus karosų kibimas užfiksuotas pirmą kartą. Ichtiologų duomenimis, sidabrinių karosų populiacija pastarąjį dešimtmetį Kuršių mariose tapo gausi, tad šios žuvys plinta ir į upes, įtekančias į marias bei Vilhelmo kanalą. Tad nenuostabu, kad jų pagausėjo ir Danėje. Be jokios abejonės, karosai čia aptinka puikią mitybinę bazę, todėl sparčiai auga.

Pamario meškeriotojų teigimu, karosai tampa aktyvesni po pirmųjų šalnų. Matyt, jausdami artėjantį ledmetį, jie ima intensyviau maitintis, kad sukauptų maisto atsargų žiemojimui. Vėstant orams, karosai buriasi į tuntus ir traukia ieškoti patogių žiemaviečių, kur netrikdomi galėtų laukti pavasario. Viena tokių žiemaviečių jie, tikriausiai, pasirinko ir Danės senvagę, kur yra kelių metrų gylio duburiai. Na, o kol vanduo dar neatvėso, žuvys nepraeidžia progos papildyti žiemojimui kaupiamas atsargas ir, aptikusios masalus, aktyviai kimba.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs