Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Užsitęsusios žiemos grimasos: ar lydekos išnerš po ledu?

Lietuvoje yra buvę žymiai šaltesnių žiemų, tačiau pavasario vėlavimas šiemet – rekordinis. Tokio atsilikimo nuo gamtos grafiko nebūta, pasak sinoptikų, beveik pusę amžiaus. Retai pasitaiko, kad per Atvelykį už lango plytintis peizažas niekuo nesiskiria nuo to, ką matėme sausio mėnesį. Ne taip svarbu, kas sukėlė tokią anomaliją, tačiau be pėdsako ji, matyt, nepraeis. Kokią įtaką ji turės įprastam mūsų krašto vandens telkinių gyvenimo ritmui?
Žūklės laimikis. Andriaus G. lydeka
Asociatyvinė nuotr. Andriaus G. lydeka / 15min.lt skaitytojų nuotr.

Žūklės naujienos „Facebook'e“. JUNKIS ir tu.

Sniegas dengia ežerus

Paskutinėmis kovo dienomis naktimis šalveno, tačiau dieną sniego patalai gerokai suplonėdavo, kaitinami jau pavasariškai kaitrių saulės spindulių. Šis procesas praktiškai beveik nutirpdė nuo ežerų ir tvenkinių sniegą. Tačiau prieš atvelykį dangus vėl prakiuro ir dabar daugelį vandens telkinių mūsų krašte dengia, matyt, dar storesnis sniego sluoksnis.

Švenčioniškis meškeriotojas Rimtautas Poškus teigia, kad sekliame Laukojo ežere žuvų kibimas beveik visiškai nuslopo maždaug kovo viduryje. Tai akivaizdus ženklas, kad po pusmetriniu ledu tyvuliuojančiame vandenyje deguonies koncentracija labai sumažėjo. Tokia padėtis nekeltų grėsmės, jei ežerų pakraščiai, kaip paprastai, kovo pabaigoje būtų jau atšutę, į ežerus pakliūtų šviežio tirpsmo vandens, atnešančio deguonies. Deja, įprastas pavasario ritmas sutriko.

Tiesa, šaltis pirmomis balandžio dienomis atlyžo, tačiau oro temperatūra vandens telkiniuose vykstantiems procesams praktiškai jokios įtakos neturi, nes storas sniego sluoksnis veikia kaip šilumos izoliacija – gali spausti, kad ir 30 laipsnių speigas, o po ledu vandens temperatūra vis tiek bus vienas laipsnis šilumos. Kitas dalykas, kad nuo to nepagausės vandenyje ištirpusio deguonies kiekis. Sekliuose ežeruose jis gali pasiekti kritinę ribą, o žuvys ne tik nustos kibti, bet ir pradės dusti, jei pavasaris, ichtiologų teigimu, vėluos dar porą savaičių.

Upėse žuvys kimba

Upėse situacija normali – ledonešis pasibaigė praktiškai visur, tačiau polaidis dar neprasidėjo, todėl susiklostė neblogos sąlygos meškerioti. Klaipėdietis meškeriotojas Marius Urnikis painformavo, kad  Minijos žemupyje dugninėmis jau galima sugauti kuojų ir plakių, tačiau apie stintų kibimą dar negirdėti, nors tokiu metu jos jau paprastai meškeriojamos Nemune ir Minijoje nuo kranto paprasčiausiomis plūdinėmis meškerėmis.

Meškeriotojai pranašauja, kad lydekos šį pavasarį išnerš po ledu
Meškeriotojai pranašauja, kad lydekos šį pavasarį išnerš po ledu

Kauniečio meškeriotojo Audriaus Blinstrubo teigimu, miesto meškeriotojai jau žvalgo panemunes ir laukia pasirodant migruojančių kuojų bei meknių būrių. Matyt, žuvys netruks pasirodyti Nemune, nes potvynio kol kas nelaukiama, o tai būtina sėkmingo kibimo sąlyga. Be to, kauniečiai jau pradėjo meškerioti kuojas Nevėžio žemupyje, kur raudonpelekės įplaukia, taip pat neprasidėjus polaidžiui.

Mūšos pakrantėse pirmieji spiningininkai, Rišardo Tupikovskio teigimu, pasirodo iškart po ledonešio. Juos čia vilioja galimybė pameškerioti stambių šapalų ir meknių, kurios pakyla iš Mūšos žemupio į nerštavietes besidriekiančias nuo Saločių kaimo iki Pyvesos žiočių. Šiemet jokių nukrypimų nuo grafiko nepastebima: ledonešis jau pasibaigęs, o žuvys pradeda kibti.

Diena ilgėja – ežerai bunda

Ichtiologų teigimu, tradicinę šaltą žiemą situacija ežerų ir upių gelmėje iki kovo vidurio nedaug kuo skiriasi nuo tos, kuri susiklosto sausio ir vasario mėnesiais. Žiemos snaudulys ežeruose ir tvenkiniuose baigiasi, kai kovo viduryje gerokai pailgėja diena. Jos trukmė – svarbiausias veiksnys, lemiantis pakitimus žuvų gyvenime.

Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad ilgėjanti diena aktyviausiai veikia žuvų fiziologines funkcijas. Pirmiausia – paros bioritmus. Kovo vidurį diena pailgėja pora valandų, o vėliau susilygina su tamsiojo paros meto trukme. Tada žuvys pradeda migruoti vandens telkiniuose iš žiemaviečių į ganyklas, o taip ima aktyviau maitintis ir ruoštis nerštui. R.Poškaus teigimu, kol kas pavasarinis kibimas didžiuosiuose Ignalinos ir Švenčionių krašto ežeruose neprasidėjo. Paprastai tokią situaciją vietiniai meškeriotojai apibūdina taip: esą pavasaris bus vėlyvas, o lydekos išnerš po ledu.

Ichtiologai sako, kad nieko blogo neatsitinka, jei lydekų nerštas vyksta po ledu. Po ledu neršia nemažai žuvų – vėgėlės, seliavos, arktinės šalvės, sykai. Gal tokia situacija netgi geresnė: jei lydekų nerštas vyks po ledu, šių žuvų ištekliams negalės žalos padaryti brakonieriai. Beje, vietinių meškeriotojų Ignalinos krašte padėtis nė kiek nestebina. Dariaus Vito teigimu, vos nė kas antrą žiemą balandžio pradžioje didžiųjų ir giliųjų ežerų ledas būna tvirtas ir tinkamas meškerioti. Tad vėluojantis pavasaris meškeriotojų netrikdo, o ypatingai didelio nukrypimo nuo vandens telkinių gyvenimo ritmo jie nemato.

Kitas dalykas, jog šiemet ledas užverstas sniegu, o to paprastai nebūdavo jau antroje kovo pusėje. Tad po ledu tamsiau nei paprastai, vėluoja prasidėti augalų vegetacija, vėžiagyvių ir šoniplaukų dauginimasis. Tai žinoma, gali atsiliepti žuvų gyvybingumui, o, ichtiologų teigimu, labai padidėja infekcijų tikimybė. Ypač tarp karpinių žuvų ir žuvų, žiemojančių tvenkiniuose.

Palangos meškeriotojai jau pradėjo pavasario sezoną ir gaudo strimėles
Palangos meškeriotojai jau pradėjo pavasario sezoną ir gaudo strimėles

Vanduo dar šaltas

Žuvies žvyną vagoja tokios pat aiškiai įžiūrimos rievės kokios matyti nupjauto medžio kelmo struktūroje. Pagal šias rieves ichtiologai nustato žuvų amžių. Pirmoji rievė žvyne atsiranda pavasarį, kai peržiemoję žuvų jaunikliai pradeda maitintis dar godžiau nei žiemą.

Pavasarį žuvų apetitą lemia fiziologiniai procesai: žuvų kraujas skystėja, kad pagerėtų medžiagų apykaita. Antra, daugumos mūsų vandenyse gyvenančių žuvų organizmai pradeda rengtis nerštui – brandinti pienius ir ikrus, kaupti jėgas. Mokslininkai pastebėjo, kad tuo metu žuvis ima veikti kitas veiksnys – vandens temperatūra. Žuvys – šaltakraujai gyvūnai, jų aktyvumas priklauso nuo vandens temperatūros. Jei ji pasiekia nulį, žuvys paprasčiausiai įminga.

Vandens temperatūros kitimas pavasarėjant užtikrina, procesus nuo kurių priklauso žuvų maisto ištekliai. Kad pradėtų daugintis bestuburiai, kurie – pagrindinis žuvų maisto šaltinis, reikia, kad vandens temperatūra pakiltų iki 4 laipsnių.  Maždaug tuo metu žuvys palieka žiemavietes ir pasklinda po vandens telkinį.

Mūsų platumose komfortiškiausia žuvų vystymuisi temperatūra svyruoja nuo 8 iki 22 laipsnių. Tad vanduo kol kas per šaltas meškeriojimui, tačiau kuojų kibimui jau galima ruoštis, nes jos kaip lydekos bei ešerių apetitas po žiemos įmygio ima aktyviai maitintis, kai vandens temperatūra pasiekia 3, o kad pradėtų kibti strepečiai, reikia, kad vandens temperatūra pakiltų iki 7 laipsnių, o dar ilgiau teks laukti lynų kibimo – jis prasidės, kai vanduo ežeruose bus 10 laipsnių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos