Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Vandens telkiniuose jau dūsta žuvys

Storam sniego sluoksniui padengus vandens telkinius, iškilo pavojus žuvims. Panevėžyje, centre esančioje Senvagėje, žuvys jau dūsta.
Poledinė žūklė
Poledinė žūklė / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Žūklės naujienos „Facebook'e“. Junkis į grupę.

15 centimetrų sniego danga neleidžia po ledu prasiskverbti saulei, vandens augalai nebeišskiria pakankamai deguonies. Senvagėje žuvys pradeda dusti.

„Su deguonimi liūdna, jo lygis – žemiau kritinės ribos. Ledo storis – apie 40 centimetrų. Būna, kai pragręžiam eketes, iš jų sklinda nemalonus kvapas. Dabar to dar nėra. Aišku, plotas didelis, o išgręžus vieną skylutę kažką pamatyti sudėtinga“, – teigė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Albertas Mikašauskas.

Senvagėje išgręžtos eketės, prikaišiota meldų, tačiau, pasak aplinkosaugininkų, to per maža. Norint išgelbėti čia gyvenančius  amūrus ir plačiakakčius, reikia leisti deguonį į vandenį arba perpumpuoti vandenį iš Nevėžio į Senvagę. 

„Manau, žuvų dusimo neišvengsime. Senvagės gylis yra nuo 1,80 iki 0,5 metro, o ledo storis – apie 40 centimetrų. Anoje Senvagės pusėje bus užšalę iki dugno, tad žuvys bus sušalę“, – sakė Panevėžio savivaldybės laikinoji ekologijos skyriaus vedėja Rūta Taučikienė.

Pernai žiemą savivaldybei laiku negelbėjus žuvų, pavasarį jos rastos išgaišusios. Žadama ketvirtadienį spręsti, kokių priemonių imtis.  

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos