Žūklės laimikis „Facebook“ tinkle.
Šiemet ledas mūsų krašto ežeruose – nelabai storas, nes jis susiformavo gana vėlai, o vėliau jį gerokai aptirpdė atlydžiai. Dvidešimtcentimetrinį ledo šarvą gerai pagaląstas ledgrąžtis įveikia lengvai, todėl yra galimybė pabandyti meškerioti įvairiose pasirinkto vandens telkinio vietose. Meškeriotojos iš Švenčionių Janinos Kalvelienės teigimu, jei žinomoje vietoje nekimba ešeriai, galima išsigręžti porą ekečių tame ežero plote, kur telkiasi kuojos, o jei ir jų kibimas – prastas, patartina žinoti plakių žiemojimo vietelę ir be laimikio neliksi.
Plakiai – daugelyje mūsų krašto ežerų aptinkama žuvų rūšis, tačiau svarbiausia, kad jie visą žiemą aktyviai maitinasi. Tad visada gali būti garantuotas, kad šie artimiausi karšių, kurie vasarį ypatingai aptingsta, giminaičiai apetitu nesiskųs ir ragaus jiems pasiūlytus masalus. Tiesa, plakių populiacijas ežeruose sudaro daugiausiai gana smulkios žuvys, kurių masė 50-100g. Delno didumo plakis laikomas vidutinio dydžio laimikiu, o didėlesnis – stambiu.
 |
| Ežerai dabar užkloti sniego danga, gelmėje tamsu, todėl žuvų aktyvumas sumažėjęs |
Tose vietose, kur būriuojasi plakiai, kitų žuvų beveik nepasitaiko. Prie plakių kartais prisiplaka tik kuojos, tačiau dažniausiai – smulkios. J.Kalvelienės žodžiais, plakiai telkiasi duburiuose, kur gelmė siekia 6-8 m, o dugną dažniausiai dengia dumblo sluoksnelis. Ypač gerai plakiai kimba tose vietose, kur dumblėto dugno plotai ribojasi su smėlėto dugno ruožais. Mažesnė tikimybė plakius aptikti ten, kur dugną dengia augalijos kilimas, nes tokiose vietose žuvys randa mažiau maisto – kirmėlaičių, vėžiagyvių, vamzdžių lervų, kurios paprastai lindi dumblo sluoksnyje.
Meškeriotojai dažniausiai puikiai žino, kur ežeruose – plakių žiemavietės, ir vasarį dažnai jas lanko, kai kitos žuvys apetito nerodo. Plakiai viliojami avižėlėmis, ant kurių kabliukų dažniausiai veriamas gyvūninės kilmės jaukas – uodo trūklio ar musės lervos, slieko kąsnelis, tačiau juos galima suvilioti ir avižėlėmis su kabliukais, užmaskuotais įvairiaspalviais karoliukais, guminukų žiedeliais, spalvotomis gumos juostelėmis. Plakių meškeriojimas gyvūninės kilmės ir dirbtiniais masalais gerokai skiriasi: avižėlės su natūraliais masalais nugramzdinamos į gelmę ir meškeriotojui belieka pasyviai laukti, kol plakiai aptiks masalą. Paprastai plakiai greitai susidomi masalu, o, jei pauzė užsitęsia, meškeriotojas kiek pavirpina meškerėlės sargelį ir vėl lūkuriuoja.
Visai kitoks plakių meškeriojimas, kai naudojami dirbtiniai viliokai: meškeriotojas turi be paliovos įvairiu dažniu virpinti meškerėlės sargelį, kad masalas vandenyje judėtų, o judesiai primintų vėžiagyvio ar kirmėlaitės elgseną. Tokie įgūdžiai iškart neatsiranda, reikia turėti kantrybės, kol išmoksti suteikti avižėlei be masalo tinkamą žaismą, todėl populiaresnis – pirmasis plakių meškeriojimo būdas. Tačiau dalis meškeriotojų plakius bei kuojas, kurių pasitaiko plakių pašonėje, vilioja archaiškesniu įrankiu – plūdine meškerėle.
 |
| Plakiai – neišrankios žuvys, todėl parinkti jiems tinkamą avižėlę pasiseka greitai |
Plūdinukės meškeriojimui po ledu sandara labai paprasta – valo gale rišamas 3-5 g svarelis, virš jo – du pavadėliai su mažyčiais ( 16-18 numerio) kabliukais, tarp kurių 0,5-1 m tarpas, o ant valo užveriama pupelės dydžio plūdelė. Masyvokas svarelis tokią plūdelę lengvai panardintų į gelmę, todėl svarelis, kai masalai užmesti, guli ant dugno, o plūdelė paslenkama valu tiek, kad būtų panirusi kelis centimetrus. Kai plakis kimba, plūdelė dažniausiai kyla į paviršių, nes plakis kimba panašiai kaip karšis – kelia nuo dugno masalą ir įsiurbia jį straublio formos žiomenimis. Kai kimba kuoja, plūdelė neria į gelmę.
Plakiai kibti pradeda paryčiais, o jų kibimas dažniausiai trunka visą dieną ir tęsiasi net prietemoje. Kartais pasitaiko neilgos pauzės, kurių metu patartina masalus kilstelti į vidurinius vandens sluoksnius, nes plakiai mėgsta migruoti vandens storymėje. Vieni meškeriotojai teigia, kad tokią plakių elgseną lemia mitybos ypatumai, kiti mano, kad ją išprovokuoja atmosferos slėgio pokyčiai. Kaip yra iš tikrųjų? Galbūt kada nors į šį klausimą atsakys mokslininkai, o meškeriotojui svarbiau žinoti, kad, plakiams nustojus kibti, masalai būna užmesti į netinkamą gelmę.
 |
| Dalis meškeriotojų teigia, kad veiksmingiausias plakių meškeriojimo įrankis – plūdinė |
