Junkis prie kitų žvejų į „Facebook“ grupę „Žūklės laimikis“, spausk LIKE.
Kimba ne visur?
Ką reikia žinoti, norint pajūryje pameškerioti plekšnių? Pirmiausia tai, kad patartina iš anksto paklausinėti patyrusių meškeriotojų ir panaršyti internetines meškeriotojų diskusijas, kuriose galima aptikti daug naudingos informacijos apie tai, kur vėlyvą rudenį geriausiai kimba plekšnės? Paprastai tai priekrantės zonos, kur susitelkia daug „gyvų blynų“, ieškančių grobio. Vadinasi, tai ruožai, kur plekšnės aptinka pakankamai maisto, tačiau stambios plekšnės susitelkia ne visur.
Daugelis klaipėdiečių plekšnes gaudo ties uosto vartais, tačiau, mums pabandžius čia meškerioti šias žuvis, nepavyko sugauti nė vieno didesnio nei delnas egzemplioriaus. Norėdamas sužinoti, kodėl šiame ruože kimba tik smulkmė, kreipiausi į specialistus. Pasak, Baltijos priekrantės žinovo Mindaugo Kulakausko, dėl pasikeitusio dugno reljefo stambių plekšnių dabar sugaunama nedaug tarp Klaipėdos uosto šiaurinio molo ir antrosios Melnragės, nors šis ruožas kažkada garsėjo šiomis žuvimis. Dėl uosto gilinimo darbų dabar čia žymiai sekliau, o nuolydis į gelmę, ties kuriuo linkusios laikytis stambios plekšnės ir jų vyriesnieji giminaičiai otai, prasideda tolokai nuo kranto, todėl patyrę priekrantės meškeriotojai rekomenduoja leistis tolėliau – link Karklės, kur ties Olando kepure kyšantys jūroje rieduliai žymi neblogą plekšnių žūklavietę.
Pajūrio regioniniame parke dabar nutiesti puikūs dviračių takai, kuriais galima šią žūklavietę pasiekti bet kuriuo paros metu, o tai labai svarbu, nes plekšnės aktyviau kimba naktį, kai aprimsta vėjas ir bangavimas. Tada „keptuvės“ traukia arčiau krantų ir lengvai aptinka užmestus masalus. Na, o jei nekimba ar staiga atūžė dargana, sėdai ant dviračio ir grįžai namo. Iš kitų regionų atvykę mešeriotojai taip pat gali čia gana patogiai atvykti, nes ties Olando kepure įrengtos talpios automobilių stovėjimo aikštelės, nuo kurių iki jūros – gana netoli.
Žymiai daugiau teks meškeres ir įrankius neštis, jei norėsite pameškerioti plekšnių kitoje visiems prieinamoje žūklavietėje – nuo Palangos tilto. Čia plekšnės kimba beveik visus metus, tačiau tamsiu paros metu, lietingomis dienomis, per šlapdribą, nuo tilto meškerioti ne taip komfortiška. Todėl daugiausiai čia meškerioja vietiniai, o atvykusieji traukia toliau – neblogos plekšnių meškeriojimo vietos driekiasi tarp Šventosios ir Būtingės. Bet pastaruoju metu vis daugiau meškeriotojų traukia į Latvijos pajūrį, kur plekšnės neblogai kimba tarp Nidos ir Papės švyturio, o ypač geros vietos – vidurkelyje tarp Liepojos ir Ventspilio. Jūros krantai čia statūs, vėjo nugraužti, o pliažai siauri, akmenuoti, todėl ir nuolydis į gelmę šio Kuršo dalyje prasideda netoli kranto, o tai reiškia, kad ir plekšnės telkiasi greta pliažų. Latvijoje kiekvienoje degalinėje bet kuriuo paros metu galima įsigyti leidimą meškerioti, o tai labai priimtina kiekvienam, kuris nenori jaustis nelegalu.
Kuršių nerijos pliažuose plekšnes gaudo vienas kitas meškeriotojas. Matyt, būtinybė keltis per Kuršių marias ir būti priklausomam nuo kelto grafiko, yra nelabai viliojanti. Beje, vietų, kur aptinkama stambių plekšnių čia taip yra tik palei Juodkrantę ir palei Nidą. Vis tik beveik pusantro šimto kilometrų ilgio priekrantėje visada galima rasti patogią vietą, kur plekšnės kimba.
