Žūklės laimikio profilis „Facebook“ tinkle
Čia, Žūklės laimikio sienoje, rasite Žano V. filmuką apie lydeką. Nepamirškite paspausti „like“ ir jungtis į žvejų grupę.
Žemiau pateikiame sutrumpintą Žano pasakojmą apie tai, kas įvyko.
Su kolega Mariumi išvažiavome į Drūkšių ežerą 5 val. ryto. Apie 8 val. pradėjom žvejybą. Vėjas nežmoniškas, bangos verčiasi per bortus. Bet kad jau tiek nuvažiavom, teko žvejot.
Atsižvelgdami į orą ir laiką, nusprendėme nežaisti mėtydami masalą. Geriau pavelkiauti. Taigi buvo plaukiota iki 12 val. Nė brakšt... Nusprendėm plaukti į krantą, pavalgyti ir dar šiek tiek apsirengti, nes tikrai buvo vėsu.
Plaukiant į krantą pajutau smūgį. Jautėsi, kad aname gale nemaža silkutė. Ištraukus paaiškėjo - 4,6 kg lydekaitė... Beje, ji vos vos nepabėgo. Pritraukęs prie valties mačiau, kad kabliukas vos vos įsikabinęs į apatinę lūpą. O Marius, kaip tyčia, į graibštą įkabinęs savo voblerio kablius ir vis prašo palaukt.
Lydekai, matyt, pabodo ir ji pradėjo daryti „žvakes“, man nervai buvo jau ant ribos. Pagaliau buvo išlaisvintas graibštas, bet staiga dar viena žvakė ir matau, kaip vobleris iššoka jai iš nasrų...
Tačiau Marius nepasimetė ir ją, kaip drugelį, apsvaigusią vandenyje, pagavo. Pabučiavom - paleidom (nes prieš kelionę su kolega nusprendėm paleisti visas, kurios bus virs 3 kg). Laimingi papietavom krante, persirengėm ir vėl į darbą.
Tolumoje matėsi ateinanti didžiulė audra, na bet mes tik pasitaisėm striukes ir laukėm likimo. Nespėjus priartėti audrai, dar spėjom ištraukti 0,530 gramų ešerį ant didžiulio velkiaujamo voblerio ir kolega Marius užkirto, kaip vėliau paaiškejo, 6.2 kg lydį. Labai norėjom pafilmuoti, bet tuo metu dėjo lietus ir didžiuliai vėjo gūsiai. Teko paleist vos spėjus pabučiuot...
Lijo ilgai (apie 40 min), jausmas ne iš maloniausių. Po lietaus Mariui vėl pasisekė, jis įkirto 1,5 kg lydekaitę, ją jau teko pakabinti ant kukano, nes susitarimas aštriau kabliuko.
<...> Ieškojom mailiaus būrių. jie jau pradeda būriuotis. Radom nedidelius būriukus, plaukėm, tiesiog nugaromis braukdami jiems mūsų voblerius, tačiau niekas nieko.
Nusprendžiau apsisukti ir dar kartelį pakasyti tą mailiuką. Sukantis - bac, bac, baaaaaccccc, labai stiprus smūgis...
Mano velkiavimo ritė multiplikatorinė, todėl supraskit, kaip sunku iš tokios ritės išspausti, kad čirkštų stabdis. O jis tikrai čirskė, kolega net atsistojo, sakydamas, kad turim krokodilą. Kova truko pakankamai ilgai...(15 minučių).
Prisitraukus, kolega vėl kišo graibštą, bet kaip jau pats sako, jam trūksta patirties ir persistengdamas per anksti bandė įkist lydekos galvą. Ir vos jai ilindus, laisvi kabliai tuoj pat įsipainiojo tinkliuke. Gerai, kad kovotoja jau buvo gerokai pavargus ir nebesispardė, nes būtų be didesnio vargo pasprukus. Dar keli truktelėjimai ir ji jau valtyje.
Na, o tolimesnį jos likimą galite pažiūrėti filmuke.
