Žaliavos problema
Šutintų žirnių, kurie skleis žuvų apetitą žadinantį aromatą, nesunku pasiruoši patiems namų sąlygose, nes tai padaryti nebūtini kažkokie specialūs įrengimai. Technologinę grandinę sudaro puodas arba dubuo žirniams mirkyti, didelis arbatinukas vandeniui virinti ir talpus termosas arba storasienis puodas bei dėvėtas vilnonis pledas puodui įvynioti.
Kitas dalykas – žaliava. Tinkamų jaukui neskaldytų žirnių pasitaiko ir prekybos centruose, tačiau masalas, kuris patikimai laikosi ant kabliuko, gaminamas tik iš neskaldytų, vadinamųjų nevalcuotų žirnių, nuo kurių nenuskusta luobelė. Žirnių su luobele galima nusipirkti tik vadinamosiose ūkininkų turgavietėse arba pas pažįstamus ūkininkus. Kai kurie meškeriotojai, kurie žino, kad šutinti žirniai – labai veiksmingas masalas, sezono metu patys prisidžiovina žirnių ir laiko juos drobiniuose maišeliuose vėsioje vietoje.
Technologijos ypatybės
Nors mūsų močiutėms liežuvis neapsiverstų žirnių šutinimą pakelti į technologijos rangą, bet daugeliui mūsų toks apibrėžimas jau yra tapęs suprantamesnis nei virtuvės terminai. Na, o iš ko susideda žirnių šutinimo procedūra?
Punktas pirmas: paskleisti lygiu sluoksniu ant puodo ar dubens dugno žirniai mirkomi 12-14 valandų (vandens reikia įpilti du kartus daugiau nei mirkoma žirnių).
Punktas antras: vanduo nupilamas, žirniai praskalaujami šaltu vandeniu ir vėl užpilami švariu, taip pat šaltu vandeniu. Puodas statomas ant ugnies. Kai vanduo užverda, žirnius reikia dar pavirinti 2,5-3 val. ant silpnos ugnies.
Punktas trečias (subtilybės): žirnių virimo laiką galima sutrumpinti iki 1-1,5 val., jei į vandenį įbersite vieną valgomąjį šaukštą maistinės sodos.
Žodžiu, procesas lyg ir nesudėtingas, tačiau, žirniams verdant, reikia juos stebėti ir procesą koreguoti, pvz., žirniai gali būti įvairių rūšių, todėl verdant reikia išgriebti jų iš katilo ir pamaigyti tarp pirštų, kad įsitikintumėte, jog visi žirniai minkštėja vienodai. Na, o kada žirniai būna išvirę? Jeigu žirnį galima suploti pirštais, tačiau luobelė pakankamai elastinga ir žirnis neskyla į puseles, tai žirniai išvirti tinkamai.
Žirnių atranka
Kai žirniai ataušta, sveiki, vienodo dydžio ir minkštumo žirniai atrenkami į vieną dubenėlį – jie bus naudojami masalams, o likusieji puikiai tiks jaukui. Beje, žirnius galima saujelėmis berti į vandenį – jie puikus jaukas, bet galima juos įmaišyti į birų jauką. Mišinio sudėtis – 50 proc. jauko ir 50 proc. žirnių.
Kaip elgtis su žirniais, kurie skirti masalui? Toks masalas veriamas ant trumpakočio kabliuko, kurio išlinkis – apvalus („round“ tipas). Optimalus kabliuko dydis -10-8 numeris, jei norima suverti du žirnius, geriau naudoti 6 numerio „round“ tipo kabliuką. Kabliuko geluonis būtinai turi kyšoti iš masalo. Žirnis veiksmingas masalas ne tik šapalų, meknių bei karšių žūklėje, bet ir meškeriojant karpius, tačiau storašoniai mieliau domisi ne vienu grūdu, o stambesniu masalu. Todėl naudojamas tradicinis karpių žūklės pavadėlis su vadinamuoju „plauku“ – kilpele, ant kurios suveriami 4-6 žirniai. Tokie pat pavadėliai naudojami meškerioti klasikiniais masaliniais kukuliais. Šį metodą vokiečių meškeriotojai rekomenduoja pasitelkti ir lynų žūklei dugnine meškere.
