Konferenciją atidaręs Mėgėjų žvejybos tarybos pirmininkas Antanas Kontautas trumpai pristatė darbotvarkę ir paragino dažniau vartoti gražų žodį „meškeriotojas“.
„Pagaliau šalies žvejai mėgėjai jau vienijasi. Jų yra apie du šimtus tūkstančių. Laikas jiems susiburti. Jau seniai žvejojama ne dėl maisto, tai – gyvenimo būdas“, – sakė pirmadienį 60-metį minėsiantis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Konferencijoje pranešimus skaitė mokslo bendruomenės, meškeriotojų, verslo, meškeriotojams skirtos spaudos atstovai. Jie aptarė Lietuvos vandens telkinių žuvų išteklius ir jų dabartinę būklę, kalbėjo apie mėgėjų žūklės vystymą, jos poveikį valstybės ekonomikai ir gyventojų gerovei, verslinės žūklės padėtį, apžvelgė žuvininkystės sektoriaus vystymo 2014-2020 m. strategiją ir veiksmų programą.
Per konferenciją taip pat kalbėta apie naujos žvejų mėgėjų organizacijos poreikį, ekologinį švietimą, karpininkus ir muselininkus, povandeninės medžioklės ypatumus ir Meškeriotojo kodeksą.
Žuvų ištekliai labai lengvai pereikvojami ir biologinė pusiausvyra pažeidžiama net ir didžiuosiuose vandens telkiniuose.
Meškeriotojai pranešė nepritariantys verslinės žūklės organizavimui Lietuvos ežeruose, tvenkiniuose ir vandens talpyklose. Šie vandens telkiniai turėtų būti skiriami tik pramoginei rekreacinei žūklei. Prieš jų turėtų būti kuriama meškeriotojams pritaikyta infrastruktūra ir atliekami įžuvinimo darbai pagal mokslinių tyrimų pagrindu parengtas ilgalaikes įžuvinimo programas.
Pabrėžta, kad žuvų ištekliai labai lengvai pereikvojami ir biologinė pusiausvyra pažeidžiama net ir didžiuosiuose vandens telkiniuose. Todėl verslinė žūklė turėtų būti ir juose uždrausta.
Kauno politikus atstovavusi Aušra Ručienė palaikė iniciatyvą uždrausti žvejybą tinklais Kauno mariose.
