Deja, kai kurie žvejai sako, kad jų nuomonės niekas neklausė. Vienintelė jų viltis – sulaukti kompensacijų už laivų supjaustymą ir pasitraukti iš verslo pakelta galva. Nukentės ne tik tie, kurie gaudydavo menkes, bet ir tie, kurie žvejoja šprotus ir strimeles – jiems irgi uždrausta žvejoti dviejuose rajonuose.
Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos „Jūros žvejys“ vadovas Artūras Maželis teigė, kad žvejų nuomonė buvo išsakyta ir nuotoliniu būdu vykusiame Kaimo reikalų komiteto posėdyje, ir raštu dar prieš posėdį.
„Deja, nė į vieną mūsų dviejų asociacijų pastabą nebuvo atsižvelgta. Priimti sprendimai yra palankūs tik stambiajam verslui, o mažų žvejybos įmonių interesai ir toliau paminami. Pritarta tik siūlymams, kuriuos pateikė Seimo narys Petras Čimbaras. Tai stambiosios verslo grupės siūlymai Seimo nario lūpomis. Net Žemės ūkio ministerijos atsakingi asmenys, tiesa, tik žodžiu, o ne raštu, irgi nepritaria šitiems Seimo nario siūlymams, kaip keisti verslo sąlygas žvejams“, – sakė A.Maželis.
Artimiausiu metu turėtų būti svarstomas Žuvininkystės įstatymo pakeitimų projektas, kuris nuo rudens nebuvo svarstomas. Žvejai mano, kad prie jo bus pridėti ir P.Čimbaro siūlymai.
Tikisi kompensacijos
A.Maželio teigimu, vienas iš žvejų siūlymų buvo leisti mažosioms įmonėms, kurios žvejoja netoli Lietuvos krantų ir žuvis priduoda Klaipėdoje, atsižvelgiant į jų sugautų žuvų kiekį šiek tiek pasididinti savo kvotas. Ir Žemės ūkio ministerija siūlo skatinti Lietuvos ekonomiką. Tačiau į tokį siūlymą neatsižvelgta, nes didieji laivai neturi galimybės iškrauti žuvų Klaipėdoje.
Pasak A.Maželio, koronaviruso pasekmes pajus ir žvejai.
Pasak A.Maželio, koronaviruso pasekmes pajus ir žvejai. Guodžia tik tai, kad šiuo metu jau skinasi kelią tiek Europoje, tiek Lietuvos žemės ūkio ministerijoje siūlymas kompensuoti pandemijos pasekmes ir žvejams.
„Girdėjau, kad ministerijoje yra ruošiama kompensavimo žvejybos įmonėms, kurios negalėjo žuvų gaudyti dėl karantino, tvarka. Toks projektas turėtų atsirasti šio mėnesio pabaigoje, gal birželį bus patvirtintas. Tikimės šiokios tokios kompensacijos. O naujas įstatymas mūsų nenudžiugins. Manau, jis nebuvo svarstomas iki Naujųjų metų todėl, kad kvotos būtų paskirstytos senąja tvarka 15 metų, kas ir buvo padaryta. Jis palengvins sąlygas tik didžiajam verslui, matyt, norima, kad mažosios įmonės natūraliai numirtų“, – sakė A.Maželis.
Pasak jo, žvejai dar turėjo vilties gauti kompensacijas už laivų supjaustymą ir išeiti iš verslo, tačiau tas projektas dabar yra padėtas giliai stalčiuose. Ir Europoje dabar šis klausimas negvildenamas.
„Negaliu pasakyti, kiek mažų įmonių sugebės išgyventi šiomis ekonominėmis sąlygomis. Šiek tiek padėjo kompensacija už pusės metų draudimą gaudyti menkes. Žvejojusios įmonės ją gavo ir galėjo tuo laikotarpiu merdėti. Jeigu tuos, kurie patyrė realią žalą dėl koronaviruso, pasieks tie pinigai, dar kuri laiką galėsime merdėti“, – sakė A.Maželis.
Bus riesta ir priekrantės žvejams
Vakarų Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila irgi sakė, kad asociacija toms pataisoms nepritarė.
„Jos tinkamos tik bendrovėms „Baltijos šprotai“ ir „Banginis“. Joms norima dar pagerinti sąlygas. Mes norėjome, kad būtų mažinama žvejybos galimybių, t. y. kvotų, koncentracija vienai įmonei, kad visi žvejai galėtų išlikti, kad viena įmonė turėtų ne daugiau kaip 40 proc. kvotų. Dabar dvi įmonės turi 60-70 proc. kvotų. Bet į tai nebuvo kreipiamas dėmesys.
Mūsų asociacijos nuomonė liko neišgirsta. Teisybės nėra, niekam nerūpi, kad visi žvejai galėtų žvejoti ir mokėti mokesčius pagal sugautą žuvų kiekį. Anos dvi įmonės moka gerus mokesčius, o mes – ne, nes neturime užtektinai kvotų. Ačiū Dievui, dar kelios įmonės gyvuoja. Kaip jos išgyvens, nežinau. Apie kompensacijas dėl koronaviruso niekas nieko konkrečiai negali pasakyti, nes Europos Komisija dar nepriėmė sprendimo“, – sakė A.Bargaila.
Pasak jo, kažin ar dar bus galimybė išeiti iš verslo su pakelta galva – gauti kompensaciją ir susipjaustyti laivus. „Ir liks tik „Banginis“, gaudantis šprotus ir priduodantis žuvies miltams gaminti, nes šprotai – dabar pelningas dalykas. Yra pas mus ir estų, latvių įmonių, jos turi dar savo kvotų, o mūsų galimybės... Tik juokas ima“, – kalbėjo A.Bargaila.
Anot jo, trečiadienį Kaimo reikalų komitetas turėjo svarstyti aplinkos apsaugos ministro Kęstučio Mažeikos siūlymą atitolinti žvejybą nuo kranto, drausti žvejoti 300 metrų atstumu nuo jo, kelių kilometrų spinduliu nuo uosto vartų ir kt. A.Bargailos manymu, toks pasiūlymas turėtų būti atmestas.
Pasak jo, jeigu neatmes, bus riesta ir priekrantės žvejams, nes šprotų daugiausia būna prie kranto. „Dabar, kai puola koronavirusas, dar pradėjo pulti ir Aplinkos apsaugos ministerija. Manyčiau, kad šiuo laikotarpiu nereikėtų kalbėti apie jokį reikalavimų žvejybai griežtinimą, juo labiau kad priekrantėje nebuvo atlikti jokie tyrimai. Blogiausia, kad nesusišneka Seimo Kaimo reikalų ir Aplinkos komitetai“, – sakė jis.
Uždaryti pagrindiniai žvejybos rajonai
Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvų perdirbėjų konfederacijos ir bendrovės „Banginis“ vadovas Algirdas Aušra sakė, kad į vieną asociacijos siūlymą nebuvo atsižvelgta, bet todėl, kad patys pavėlavo jį pateikti. „Daugelis tų pataisų skirta žvejų daliai palengvinti. Šį kartą didelių priekaištų neturime“, – sakė jis.
Koronavirusas asociacijos įmonių, galima sakyti, nepalietė. Dirbo ir gamyklos, ir laivai. Žinoma, buvo laikomasi visų apsaugos priemonių priduodant žuvis krante, kad būtų kuo mažiau kontaktų. O jūroje žvejams užsikrėsti didelio pavojaus nebuvo.
Tačiau šių metų naujovė – keturiems mėnesiams uždaryti 25-26 žvejybos rajonai Baltijos jūroje. Tai susiję su menkių apsaugos priemonėmis.
„Tai didžiuliai pagrindiniai žvejybos rajonai lenkų pakrantėje, prie Bornholmo salos. Ši naujovė skaudžiai kerta visai mūsų veiklai, visiems baltųjų žuvų gaudytojams. Ten mes gaudėme šprotus ir strimeles. Tai mums didžiulis nuostolis. Taip nusprendė Briuselis, bet mūsų Žemės ūkio ministerija žada mokėti kompensacijas. Ministras parašė įsakymą. Dabar laukiame atsakymo – gausime, negausime, kiek, kada. Danijos, Švedijos žvejai plaukia gaudyti kitų žuvų į Šiaurės jūrą, o mes neturime tokios galimybės, tai mums belieka tik atostogauti“, – kalbėjo A.Aušra.
Paklaustas, kodėl uždaryti tie rajonai, paaiškino, kad pasakyta, jog nė viena menkė neturi patekti į priegaudą. „Taip žvejoti, kad nepapultų nė viena menkė, neįmanoma. Todėl įgyvendinant menkių gelbėjimo projektus ir tuose rajonuose sustabdyta bet kokia veikla. Mes tikimės, kad ne vien menkininkus valstybė rems, bet ir tuos, kurie žvejoja šprotus ir strimeles, kadangi dėl menkių sustabdė ir mūsų žvejybą“, – aiškino pokalbininkas.
Ši asociacija turi vieną menkinį laivą, tačiau jos sugaunamų menkių kiekis labai nedidelis. Menkės – ne esminis jos pajamų šaltinis. Visi jos laivai specializavosi gaudyti šprotus ir strimeles. Visi jie jau stovi nuo gegužės 1 d. „Dabar galime gaudyti žuvis tik Baltijos šiaurėje, kur jų nėra“, – juokavo A. Aušra. Jis tikisi, kad praėjus tiems 4 mėnesiams, per kuriuos laivai bus remontuojami, vėliau bus atsigriebta.
Suteikė galimybę drąsiai išreikšti pageidavimus
2020 m. gegužės 14 d. pranešimas žiniasklaidai
Kaimo reikalų komitetas po ilgesnės pertraukos ėmėsi nagrinėti Žuvininkystės įstatymo projekto Nr. XIIIP-3873 daugelio straipsnių pakeitimus. Gegužės 6 d. posėdyje atidėjęs galutinio sprendimo priėmimą, komitetas pasiūlė žvejams dar kartą iš naujo peržiūrėti keičiamas nuostatas ir pateikti nuomonę. Visos didžiosios žvejų bendruomenės, užsiimančios žvejyba, pateikė pasiūlymus.
Kuršių marių žvejai prašė nustatyti tam tikro tipo verslinės žvejybos įrankių kvotą; Baltijos jūros žvejai pageidavo, kad teisė naudoti žvejybos įrankius būtų suteikiama ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos žvejybos laivą, turintį galiojantį žvejybos laivo atitikties liudijimą arba galiojantį saugaus plaukiojimo liudijimą; tolimuosiuose žvejybos rajonuose žvejojančios bendrovės, kurių laivai plaukioja su Lietuvos vėliava, pasiūlė kai kurias jų teises suderinti su žvejybos reglamentavimu Baltijos jūroje.
Daug pasiūlymų, kaip reikėtų įstatymą tobulinti, pateikė komiteto narys Petras Čimbaras.
Nuotoliniu būdu vykęs Kaimo reikalų komiteto posėdis suteikė žvejams galimybę drąsiau reikšti pageidavimus, patogiai jaučiantis savo bendruomenės aplinkoje. Aptarę kiekvieną pasiūlymą, komiteto nariai vieningai priėmė sprendimus dėl jų.
