Lietuviai pralaimėjo rusams 74:83 ir pasitraukė iš olimpinio turnyro, pasidalindami 5-8 vietas.
„Žaidimas tokio lygio krepšinyje, jei klysti lygiose vietose ir nepataikai laisvas, visuomet sulūžta. Tuo tarpu rusai lemiamu momentu visus metimus sumetė, nusiėmė kamuolius. Mums tai buvo didelis smūgis, po kurio atsigauti buvo sunku. Nesugebėjome žaisti tokiu tempu, kokį primetė rusai“, – kalbėjo V.Chomičius.
- Treneri, ar komanda buvo verta pusfinalio?
- Verta, nes kovojo. Nes vyrai visą vasarą paaukojo rinktinei. Noras ir atsidavimas buvo, bet laimėti ne visuomet pavyksta. Tuos pačius ispanus mano laikais visuomet įveikdavome, bet jie nesustojo, tobulėjo, ir pažiūrėkite, kokiose aukštumose dabar yra.
- Lieka apgailestauti, kad nepavyko pratęsti tradicijos – šeštą kartą iš eilės patekti į olimpiados pusfinalį...
- Sportas toks yra – negali suplanuoti. Tai ne automobilių gamyba, kur užsibrėži ketvirčio planus ir juos įvykdai. Susideda daug dalykų, smulkmenų. Galiausiai – traumos. Linas Kleiza su traumuotu keliu žaidė, Pauliuis Jankūnui alkūnę skaudėjo, Jonas Valančiūnas koją išsisuko. Tokių dalykų prieš rungtynes nepasakoji, bet jie išmuša iš vėžių. Antanas Kavaliauskas prieš pat rungtynes susižeidė nugarą, negalėjo net pajudėti, manėme, kad nežais. Bet viską darėme sukandę dantis. Vis dėlto tokio lygio krepšinyje, kai nepataikai, negali tikėtis sėkmės. Sirgaliai turi būti supratingi.
