Koją lietuvei kišo ir užkulisiniai žaidimai – A.Skujytė vienintelė iš daugiakovininkių vidury varžybų buvo pakviesta atlikti dopingo testą. Tai sukėlė Lietuvos delegacijos pasipiktinimą ir viešus svarstymus, kad taip buvo siekiama išmušti Lietuvos sportininkę iš vėžių, kad auksas garantuotai atitektų britei Jessicai Ennis.
- Austra, kokia šios istorijos atomazga? Kokių paaiškinimų iš organizatorių sulaukėte? – paklausėme į Lietuvą pirmadienio popietę grįžusios sportininkės.
- Didelės atomazgos ši istorija neturėjo. Tik paaiškino, kad manęs nepavyko rasti anksčiau. Nemanau, kad tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl mane pakvietė. Gražiai viską užglaistė. Belieka tikėtis, kad ateityje tokie dalykai nepasikartos.
- Kai Lietuva siuto iš pykčio, jūs į visa tai reagavote su šypsena...
- Stengiausi neimti giliai į širdį. Galvojau – tiek to. Bandžiau su humoru į situaciją pažvelgti. Vis tik tikėjausi, kad viskas bus gerai. Tikėjausi, kad išsimiegosiu ir užsimirš. Bet išsimiegoti nepavyko. Gaila, labai gaila.
- Ar manote, kad sąmokslo teorija, jog tai buvo daroma sąmoningai, turi pagrindą?
- Kas dabar pasakys... Bet manau, kad truputį užlipau ant kulnų ne vietoje (juokiasi). Aišku, mūsų asmeniniai rezultatai toli vienas nuo kito, ir į auksą nelabai pretendavau, bet kažkam vis tiek nepatiko, kad trumpam buvau užsisegusi numerį, kurį užsisega pirmaujantys sportininkai.
- Buvo ir kitas skandalas: vokietė Lilli Schwarzkopf po paskutinės rungties iš pradžių buvo diskvalifikuota, bet po to grąžinta į antrą vietą bendroje įskaitoje. Ar teko bendrauti su Rusijos ir Ukrainos sportininkėmis, kurias vokietės diskvalifikacijos panaikinimas nustūmė atitinkamai į trečią ir ketvirtą vietas?
- Ukrainietę dopingo kontrolės punkte mačiau – ji buvo labai liūdna. Tik po to supratau, kas atsitiko. Ji pateko į dar apmaudesnę situaciją nei aš. Jau džiaugėsi apdovanojimu, o po to jį atėmė. Keistai turėjo jaustis ir nepelnytai diskvalifikuota vokietė. Žodžiu, tikras „balaganas“ buvo.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Oro uoste |
- Ir vis dėlto: kodėl paskutinėje rungtyje jums nepavyko bėgti greičiau?
- Pritrūkau jėgų. Pradėjau per greitai. Per daug pasitikėjau savimi. Tai buvo mano klaida. Bet kas žino – gal būčiau geriau išsimiegojusi ir tas finišas arčiau būtų buvęs. Kita vertus, ne paslaptis, kad bėgimas nėra mano stiprioji rungtis. Aišku, kai paskutinė rungtis yra silpnoji, lengva pykti, kodėl nepavyko, bet mūsų rungty viską lemia bendra taškų suma.
- Bet pastaruoju metu džiūgavote, kad treniruojantis su Aleksu Stanislovaičiu pavyko gerokai patobulinti bėgimą..
- Maniau taip. Žiemą bėgimo rezultatai labai gerėjo, bet Londone viskas buvo priešingai. Sunku dabar pasakyti, kodėl. Reikia su treneriu sėsti ir analizuoti.
- Treneris labai pyko?
- Nepyko. Liūdėjo.
- Jums atiteks 60 tūkst. litų olimpinė premija. Ar esate suplanavusi, kam skirsite pinigus?
- Pinigai motyvuoja, bet nėra taip, kad kovoji dėl pinigų. Nebuvau suplanavusi, kur dėsiu pinigus. Turbūt investuosiu į buitį.
- Ar sąlygomis, kuriomis teko ruoštis olimpiadai, buvote patenkinta?
- Važinėjome į stovyklas, tad nebuvo labai blogai. Aišku, lyginant su kitomis šalimis, visokių minčių kildavo. Treniruojamės tokiomis sąlygomis, kokios yra. Maniežai žiemą šalti, bet taip jau yra. Negalime viso laiko praleisti stovyklose užsienyje, dėl to gal ir kenčia pasiruošimas. Bet prisitaikome.
- Dar neteko išgirsti jūsų tikslaus atsakymo: ar ateities planuose yra Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės?
- Nes tikslaus atsakymo dar ir nėra (juokiasi). Dar nežinia, kaip bus.
- O planai kitam sezonui, dviem sezonams į priekį yra?
- Negaliu kol kas atsakyti į šį klausimą.
- Lietuva džiaugiasi, kad tai sėkmingiausia olimpiada per visą istoriją. Lengvaatlečiai liko be medalio. Ar dėl to Londono olimpines žaidynes lengvosios atletikos rinktinei galime vadinti nesėkmingomis?
- Kiekvienas įdėjo, ką galėjo. Visada norisi daugiau. Lengvaatlečiams gal nebuvo labai sėkminga olimpiada, bet smagu, kad visai Lietuvai sėkminga. Turime tauresnių medalių nei prieš ketverius metus Pekine.
