Praėjusiais metais boksininkas Pasaulio čempionate Baku (Azerbaidžanas) pasiekė pusfinalį ir pelnė bronzos medalį. Jei ne trauma, čempionatas 24 metų sportininkui galėjo susiklostyti dar sėkmingiau. Bronzos medalis atvėrė duris į antrąją olimpiadą, čia jis kovos svorio kategorijoje iki 69 kg varžybose. Pernai Egidijus tapo ir Lietuvos čempionu, išrinktas geriausiu LKKA sportininku.
LKKA Treniravimo sistemų bakalauras norėtų tęsti mokslus, tačiau kol kas tam neturi laiko. Jo reikia ne tik treniruotėms bei nesibaigiančioms kelionėms, bet ir šeimai.
– Pekino olimpiada susiklostė nesėkmingai. Kaip rengiatės svarbiausioms šių metų kovoms?
– Džiaugiuosi, kad turėjau metus pasirengti olimpinėms žaidynėms. Pavyko išvengti traumų, jaučiuosi puikiai. Suprantu, kaip nelengva yra mūsų krepšininkams. Olimpiniame atrankos turnyre jie turėjo pasiekti geriausią sportinę formą ir ją išlaikyti daugiau kaip mėnesį. Tai labai sunku.
Didžiąją laiko dalį praleidžiu treniruočių stovyklose užsienyje. Norėčiau dažniau būti namie, tačiau čia nėra lygiaverčių varžovų. Prieš olimpines žaidynes dauguma boksininkų susirinks netoli Londono ir ten baigsime pasirengimą žaidynėms.
– Tikitės, kad Londone pavyks pasirodyti geriau?
Net neabejoju. Pekine nepavyko pasirengti psichologiškai, trūko patirties. Šįkart su treneriu Jurijumi Kolyčevu daug dirbame, stebime varžovus. Pernelyg prognozuoti nenorėčiau, iš savęs reikalausiu kuo daugiau.
– Ne vieno sportininko planus sujaukia traumos. Koks yra boksininkų Achilo kulnas?
– Dažniausia boksininkai kenčia nugaros skausmus. Treniruojamės ar kaunamės pasilenkę, stengiamės išvengti smūgio. Laimė, kad turiu gerą masažo specialistą. Bokse svarbiausia turėti gerą galvą: stebėti priešininką, atremti ar atlikti smūgius. Ringe neužtenka stipraus smūgio ar tvirtų kojų.
– Sunku buvo studijuoti LKKA?
– Nelengva. Dažnai išvykdavau į varžybas, praleisdavau nemažai paskaitų. Dėstytojai mane palaikydavo, sėkmingai baigiau bakalauro studijas. Norėčiau tęsti studijas, tačiau tam trūksta laiko. Kai jo turėsiu, sieksiu magistro laipsnio. Studijos padeda pažvelgti į sportą kiek kitaip, žinau, ko noriu, geriau suprantu trenerio nurodymus.
– Nemažai boksininkų pasuka profesionalų keliu?
– Kol kas visą dėmesį skiriu, jau daugiau kaip dešimt metų, mėgėjų boksui, neatmetu galimybės, kad ateityje tapsiu profesionalu. Tačiau dabar galvoju apie žaidynes, reikia kuo geriau pasirodyti. Čia kiekviena kova lemtinga.
