V.Smirnovas Romoje stojo į dvikovą su Vakarų Vokietijos atstovu Mathiasu Behru. Abu vyrai buvo aukšti, trenerių ir kolegų apibūdinami kaip ypač stiprūs ir greiti priešininkai, o jų sugebėjimai atakuoti buvo lyginami su atvažiuojančiu garvežiu.
Abu sportininkai vienu metu puolė į ataką, siekdami įgauti pranašumą prieš priešininką, pasakoja buvęs V.Smirnovo treneris Aleksandras Perekalskis.
„V.Smirnovas bandė blokuoti M.Behro ašmenis atmušdamas iš apačios, bet M.Behras išsisuko. Jiedu atsitrenkė vienas į kitą ir M.Behro rapyra sulūžo atsitrenkusi į V.Smirnovo krūtinę, o jis iš inercijos toliau judėjo pirmyn.
Sulūžusi rapyra pataikė į veido kaukę ir ją prakirto, įsmigdama į kaktą virš kairės akies ir kiaurai į smegenis“, – pasakoja treneris.
V.Smirnovas mirė prabėgus 10 dienų po incidento, išjungus gyvybę palaikančią aparatūrą. Sportininko mirties gedėjo visas fechtavimo sporto pasaulis.
Rapyrų smaigaliai, sakoma, yra antras greičiausiai judantis objektas olimpiadoje – po šaulių kulkų
M.Behras po tragedijos pasitraukė iš sporto, bet grįžo per 1984-ųjų Los Andželo olimpiadą, kur laimėjo sidabro medalį.
Pasak tarptautinės fechtavimo federacijos (FIE) atstovo Ioano Popo, incidentas prieš 30 metų paskatino sukurti dabar galiojančias fechtavimo saugumo taisykles.
„Viskas dėl to nelaimingo atsitikimo ir V.Smirnovo mirties 1982 metais Romoje“, – sako rumunas I.Popas, dviejų olimpinių bronzos medalių savininkas.
I.Popo darbas – pasirūpinti, kad fechtavimas Londono olimpiadoje būtų saugus sportas ir žiūrovams įdomus reginys.
Nors svarbiausia užduotis yra saugumas, tačiau dar sunkiau užtikrinti, kad žiūrovai pamatytų veiksmą, nes rapyrų smaigaliai, sakoma, yra antras greičiausiai judantis objektas olimpiadoje – po šaulių kulkų.
Vos smaigaliui palietus taikinį, elektroniniai jutikliai perduos signalą aplink fechtavimo areną įrengtoms lempoms, kurios žybsėjimu praneš žiūrovams ir teisėjams apie pelnytą tašką.
Pirmą kartą ne tik teisėjai, bet ir žiūrovai matys sulėtintus judesių pakartojimus, tad teisėjavimas turėtų būti gerokai skaidresnis. Anksčiau nacionaliniai interesai dažnai paveikdavo gana subjektyvius teisėjų vertinimus.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./JAV olimpinės rinktinės narė Nzingha Prescod |
Kita naujovė – rapyra (lengviausiu iš trijų fechtavimo ginklų, greta kardo ir špagos) nuo šiol bus galima taikyti į po priešininko smakru esantį plotą, tad turėtų pagreitėti atakų tempas.
Sportininkų saugumą taip pat užtikrina specialus uniformų pluoštas, atsparesnis plienas, standesnės kaukės, galinčios atlaikyti iki 12 kilogramų dūrius. Atvejų, kai sužeidimai priverčia sportininkus pasitraukti iš dvikovos, gerokai sumažėjo.
Nepaisant efektingo ir dramatiško plieno žvangėjimo ir ausis veriančių šūksnių puolant į ataką, fechtavimas yra daug saugesnis sportas nei amerikietiškasis ar europietiškasis futbolas bei krepšinis, teigiama JAV fechtavimo asociacijos 2008-aisiais paskelbtame penkerių metų tyrime.
Tyrimo autoriai palygino įvairių sporto šakų traumų statistiką ir nustatė, kad fechtuotojai susižeidžia 50 kartų rečiau nei futbolininkai.
Pasak tyrimui vadovavusio Peterio Harmerio, po V.Smirnovo mirties treniruočių ar varžybų metu pasaulyje žuvo septyni fechtuotojai.