1932 metais Los Andžele laikininkai naudojo laikmačius, kurie laiką matavo dešimtosiomis sekundės dalimis. 2012 metais Londone sprinterių laikai elektroniškai matuojami milijoninių sekundžių dalių tikslumu. Finišo linijos kameros padaro du tūkstančius kadrų per sekundę, kad padėtų išaiškinti nugalėtoją. Jos dirba dvigubai greičiau nei naudotos Pekine 2008 metais.
Inžinieriai prognozuoja, kad ateityje elektronika ir naudojamos medžiagos taps dar pažangesnės, o žmonių galimybių ribas bėgimo take, baseine ar kelyje matuos dar tiksliau. Jie taip pat numato naujos rūšies grafikos atsiradimą, kuri finišus pavers suprantamesniais televizijos žiūrovams, varžybas stebintiems namuose, rašo „Discovery News".
„Šventasis Gralis – žinoti, kur sportininkai yra visą laiką“, – teigė Kelvinas Davisas, Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios gynybos ministerijos rangovės „BAE Systems“ sporto technologijų inžinerinių projektų vadovas.
„BAE Systems“, kurianti lėktuvnešius ir priešraketinės gynybos sistemas, 2008 metais pradėjo bendradarbiauti su agentūra „UK Sport“, konsultuodama struktūrinės ir mechaninės inžinerijos, aerodinamikos ir matematinio modeliavimo srityse, siekiant padėti britų sportininkams Londone iškovoti kuo daugiau medalių.
Mančesterio velodrome, kur varžosi dviratininkai, BAE įrengė kreditinės kortelės dydžio brūkšninio kodo skaitytuvą, kurį skenuoja lazerinė sistema. Ji padeda identifikuoti kiekvieną treke esantį sportininką.
„Tradiciškai laikas matuotas dviejose treko vietose. Mes pateikėme laiko matavimo sistemą, kur laikas matuojamas penkiose vietose“, – aiškino K. Davisas.
Jungtinės Karalystės kariuomenė tokią pačią brūkšninių kodų sistemą naudoja draugiškoms ir priešiškoms pajėgoms mūšio lauke identifikuoti ir sekti.
BAE lazeriu valdomos sistemos treneriams ir sportininkams pateikia daugiau informacijos apie greitį skirtingose varžybų atkarpose. Šie duomenys gali padėti pagerinti sportininkų pasirodymą.
Anot ekspertų, mikroelektronikos ir programinės įrangos inovacijos lemia pokyčius baseinuose ir bėgimo takuose. „Omega Timing“ pastaruosius 80 metų yra oficialus olimpinių žaidynių laiko skaičiuotojas, o 74 metų Peteris Hurzeleris yra vyriausiasis kompanijos laikininkas.
Anot P. Hurzelerio, per 1948 metų Londono olimpiadą prireikė 25 minučių, kol pasibaigus rungčiai buvo apdorojami kamerų įrašai. Dabar laikai ir vietos žinomos tuoj pat, nes skaitmeninis įrašas gaunamas praėjus 15 minučių po lenktynių.
„Laiko matavimo ateitis bus virtualesnės grafinės sistemos. Turime sukurti produktą, kurį suprastų ir mano močiutė. Labai svarbu, kad žmonėms prie televizorių viskas būtų kaip įmanoma paprasčiau“, – kalbėjo jis.
Šiais metais „Omega“ pristatė „Quantum“ skaitmeninį kvarcinį laikmatį plaukimui ir treko varžyboms, kurio tikslumas siekia mikrosekundę – milijoninę sekundės dalį. Tai 100 kartų tiksliau nei ankstesnis laikmatis, vadintas „Aries“.
Nors elektronika tampa vis geresnė, varžybose vis dar svarbūs ir žmonių sprendimai. Lygiosios vis dar fiksuojamos ir plaukime, ir bėgimo take. Birželį per JAV olimpinius bandymus dvi sprinterės užėmė trečią vietą. Anksčiau to nebuvo nutikę, o teisėjai neturėjo jokios sistemos, kaip nustatyti nugalėtoją, tad jie arba galėjo mesti monetą, arba bėgimą pakartoti. Po savaitės nuspręsta, kad Jeneba Tarmoh iškrito, o laimėtoja paskelbta Allyson Felix.
Dar dažniau lygiosios pasitaiko plaukime, aiškino P. Hurzeleris.
„Plaukimo problema ta, kad statistiškai lygiųjų būna per daug, paprastai 3–4 proc. vienose varžybose per savaitę“, – sakė jis.
2000 metais per Sidnėjaus olimpiadą amerikiečiai plaukikai Gary Hallas ir Anthony Ervinas 50 metrų laisvuoju stiliumi rungtyje finišavo kartu. Abiems jiems įteikti aukso medaliai, o sidabras neįteiktas niekam. Londone praėjusią savaitę lygiosiomis pasibaigė kova dėl sidabro vyrų 200 metrų plaukimo laisvuoju stiliumi ir 100 metrų plaukimo peteliške rungtyse.
Anot P. Hurzelerio, „Quantum“ laikmatis turėtų padėti išvengti didžiosios dalies lygiųjų, tačiau dabar tampa akivaizdu, jog elektronika tampa tikslesnė nei pats baseinas.
Per vieną milijoninę sekundės dalį prietaisas gali užfiksuoti 1,7 milimetrų skirtumą. Tačiau P. Hurzeleris teigia, kad takelių paviršiai baseinuose gali skirtis didesniu nei šis atstumu. Tad net ir turint mikroelektroninius matuoklius, žmogaus priimamų sprendimų, kas finišavo pirmas, greičiausiai mašinos nepakeis, įsitikinęs jis.
„Kol matuosime laiką, tol turėsime ir teisėjus“, – tvirtino ekspertas.
