„Daily Mirror“ pristato 28-erių metų ilgų distancijų bėgiką, kuris vaikystėje neturėjo nei namų, nei pakankamai maisto ir užaugo karinių konfliktų sūkuryje. 20 metų trukęs pilietinis karas Sudane pareikalavo 2 milijonų gyvybių, tarp jų ir Guorio Marialo 8 seserys ir broliai. Maratonininkas bėgo nuo Sudano karių, kurie sudegino jo kaimą.
Sekmadienį jo lauks tikras maratonas Londono olimpinėse žaidynėse. Kaip jam pavyko iki jo nusigauti?
Bėgikas neatstovaus jokiai šaliai, nes Pietų Sudanas yra naujausia šalis pasaulyje, nepriklausomybę iškovojęs tik praeitų metų liepą. Šalis dar neturi olimpinio komiteto.
G. Marialas neturi trenerio, rėmėjų ar treniruočių įrangos. Jo kolekcijoje tik viena gerų batų pora. Kad galėtų treniruotis dienomis, naktimis jis dirba Arizonoje. Nuostabu, kaip jam tokiomis sąlygomis pavyko iškovoti vietą šalia geriausių maratono bėgikų pasaulyje.
Tai viena iš labiausiai įkvepiančių Londono olimpinių žaidynių istorijų. Šiam sportininkui startuoti žaidynėse padėjo amerikiečiai ir britai.
Pietų sudanietis pasitraukė iš neramumų krečiamos gimtinės ir tapo pabėgėliu Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ten jis laimėjo šalies čempionatą ir gavo galimybę studijuoti universitete.
Praeitais metais jis dalyvavo pirmajame savo maratone Miniapolyje, kuriame jam ir pavyko įveikti olimpinį normatyvą – maratoną jis įveikė per 2 valandas ir 14 minučių.
Tačiau jis buvo bėgikas be šalies. Būdamas pabėgėliu jis negali atstovauti JAV. Sudano valdžia pakvietė jį atstovauti jiems, bet G. Marialas atsisakė. „Jeigu bėgčiau už Sudaną, aš išduočiau savo tėvynę. Pažeminčiau 2 milijonus žmonių, kurie mirė dėl mūsų laisvės.“ – paaiškino maratono bėgikas.
Nors sportininkas atidarymo ceremonijoje pasirodė po olimpinio komiteto vėliava, jis tikisi, kad Pietų Sudanas atkreips pasaulio dėmesį: „Mūsų šalis pagaliau įsiliejo į pasaulio bendruomenę. Nors aš ir nenešiau mūsų vėliavos, bet šalis yra čia, Londone. Svajonė išsipildė.“
