Bet 26 metų 196 cm ūgio gynėjas neabejoja, kad vos nuaidėjus rungtynių pradžią skelbiančiam švilpukui, bet kokia įtampa dings.
Pirmasis išbandymas M.Pociaus ir Lietuvos krepšinio rinktinės lauks jau sekmadienį – A grupės startas mūšiu su Argentina.
– Martynai, ar olimpinis kaimelis labai skiriasi nuo įprastų viešbučių?
– Tai visai kas kita. Man tai pirmoji olimpiada, įspūdis didelis. Vieną kartą dalyvavau universiadoje, bet čia visai kitas lygis. Daug daugiau žmonių, geresnė organizacija. Pirmą dieną pasivaikščiojome, pamatėme šiek tiek – įspūdinga.
– Daug kalbama apie olimpinę dvasią. Ar tai – tik žodžiai, ar kažką išties jaučiate?
– Jaučiasi kažkas, ką sunku nupasakoti. Visi sportininkai kartu. Palaikome kitus mūsų šalies atletus. Aplinkui jaučiasi gera energija.
– Teko pabendrauti su kitų šalių sportininkais?
– Kol kas – nedaug. Tik po porą žodžių persimetėme.
– O su kitais Lietuvos olimpiečiais?
– Šiandien (šeštadienį, – past.) visi buvome susitikę. Bet kol kas trumpai.
– Krepšinio rinktinė nedalyvavo olimpiados atidarymo ceremonijoje. Kodėl nusprendėte neiti parade?
– Labiau norėjome pailsėti, nes tą pačią dieną atskridome į Londoną. Per tokią ceremoniją reikia labai ilgai laukti, ne vieną valandą.
Pasinaudojau galimybe žiūrėti atidarymą iš tribūnų. Įspūdis – didžiulis. Tik kai pradėjo eiti valstybių delegacijos, grįžau į kaimelį ir pabaigą stebėjau per televizorių.
– Olimpinis kaimelis – ne penkių žvaigždučių viešbutis. Ar dėl to nekyla nepatogumų?
– Ne. Juk yra lova, dušas, viskas, ko reikia. Tikrai nesiskundžiu. Čia yra įspūdingio dydžio valgykla, kur gali rinktis bet kokį maistą.
 |
| Fotodiena/Alfredo Pliadžio nuotr./Martynas Pocius |
– Ar leidi sau valgykloje eksperimentuoti?
– Taip, šiandien pabandžiau įvairiausių virtuvių. Ir afrikietišką, ir azijietišką.
– Gal ir „McDonald‘s“?
– Irgi. Kiekvienas desertas yra „McDonald‘s“.
– Pusei komandos – šešiems žaidėjams – ši olimpiada yra pirmoji. Kokią įtaką gali turėti tai, kad čia visai kita atmosfera, nei varžybose, kuriose jau teko dalyvauti?
– Gal ir bus kažkokia įtampa, nes olimpiadoje atsakomybė – didžiulė. Bet įtampa turėtų dingti su pirmuoju švilpuku. Esame patyrusi komanda, aš esu vos ne jauniausias.
– Ar 2010 m. pasaulio čempionato ketvirtfinalį, kuriame sutriuškinote Argentiną 104:85, prisimenate nuo pirmos iki paskutinės minutės?
– Ne nuo pirmos iki paskutinės. Bet tai tikrai vienos įspūdingiausių rungtynių, kuriose teko žaisti. Prisiminimai – labai geri. Bet žinau, kad taip nebebus, nes ir komandos pasikeitė, ir jie puikiai prisimena tą mačą, todėl bus labai sunku.
Mes žaisime savo krepšinį. Ir jei viskas pavyks, jiems nesiseks, galime sužaisti dar geriau.
Argentina yra labai gera komanda. Mūsų gal kiek ilgesnis atsarginių suolas. Tikėkimės, kad per 40 minučių po truputį juos nugalėsime.
