Neringa trečius metus gyvena ir treniruojasi Didžiojoje Britanijoje. Į Lietuvą sugrįžta nedažnai. Šiemet gegužės pabaigoje dalyvavo tarptautiniame sportinio ėjimo festivalyje „Alytus 2012“, tačiau lietingu ir šaltu oru 20 km distancijos nebaigė. Sportininkė dėl to labai neišgyveno: „Man svarbiausia, kad piką pasiekčiau per Londono olimpines žaidynes. Lietuvoje retai dalyvauju varžybose, daugiausia – Didžiojoje Britanijoje, ten laimėjau ne vienas varžybas.“
- Ar tikėjaisi tapti olimpiete?
- Nelabai. Žiemą sunkiai sirgau, du mėnesius nuolat kosėjau – treniruotės buvo nevisavertės, tai treniruodavausi, tai puldavau gydytis. Tačiau su treneriais Kastyčiu Paviloniu ir Juzefu Romankovu išvažiavau į treniruočių stovyklą Pietų Afrikoje, oras buvo puikus, tris savaites gerai padirbėjau. Atsigavau ir fiziškai, ir morališkai, aprimo mano kosuliai, jie vasarą jau nesikartojo.
- Gal jau išbandei olimpinę trasą?
- Išbandžiau praėjusiais metais, kai Londone buvo surengtos parodomosios varžybos. Trasa buvo gana sėkminga, užėmiau antrąją vietą. Nuotolį nuėjau ir pasiekiau geriausią savo 2011 m. sezono rezultatą (1.34:01).
- Trasa gerai pažįstama, kokių vilčių turi per olimpines žaidynes?
- Tai bus man pirmosios olimpinės žaidynės, neturiu jokios nuovokos, kaip jos vyksta. Tačiau jos neturėtų labai skirtis nuo kitų svarbesnių varžybų. Niekas man nekelia didesnių tikslų, svarbiausia – garbingai atstovauti šaliai, baigti nuotolį ir nebūti paskutinei.
A.Pliadžio nuotr./Neringa Aidietytė |
- Ką veiki Londone?
- Dirbu sportinių prekių parduotuvėje „Nike“, tvarkau gaunamas prekes. Ateinu 8 val. ryto ir dirbu iki 17 valandos. Po to skubu treniruotis.
Dirbdama ir olimpinius normatyvus įvykdžiau – iš pradžių B, o po to – ir A. Darbas nėra lengvas, tačiau nenorėčiau jo prarasti. Man sudarytos visos galimybės išvažiuoti į treniruočių stovyklas, varžybas.
- Sportinę karjerą pradėjai nuo bėgimo – tave treniravo Juozas Garalevičius, tačiau tapai ėjike. Ar nesigaili dėl šio sprendimo?
- Taip. Aštuonerius metus aktyviai bėgiojau, o dabar 10 metų varžausi ėjimo takelyje. Čia smagiau, kažin ar būčiau įvykdžiusi olimpinį bėgimo normatyvą.
Kitais metais man sukaks jau 30 metų, reikia galvoti apie sportinės karjeros pabaigą. Nepaprastai džiaugiuosi, kad išsipildė mano pati didžiausia svajonė – dalyvausiu olimpinėse žaidynėse.