Į Londono olimpinių žaidynių 100 m plaukimo krūtine finalą R.Meilutytė pateko su geriausiu rezultatu, už nugaros palikdama itin tituluotas varžoves. Pusfinalio plaukime R.Meilutytė distanciją įveikė per 1:05,21 ir net 0,59 sekundės pagerino rusei Julijai Jefimovai nuo 2009-ųjų balandžio priklausiusį Europos rekordą. Be to, tai ketvirtas geriausias šios rungties rezultatas pasaulyje per visą istoriją. Vis dėlto svarbiausias startas R.Meilutytės laukia pirmadienio vakarą – moterų 100 m plaukimo krūtine finalas 22.15 val. Lietuvos laiku.
Krepšinį metė susilaužiusi koją
Rūta gimė 1997 metais Kaune. Kiek anksčiau nei buvo planuota. Turėjusi gimti balandžio pradžioje po Avino ženklu, Rūta pasaulį išvydo kovo 19 dieną – po Žuvų ženklu. Pranašišku ženklu.
„Ketverius metus lankiau krepšinį, bet susilaužiau koją, todėl teko mesti. Visko buvo. Bandžiau lengvąją atletiką, šokius... Bet plaukimas visuomet buvo nr. 1. Į plaukimą atėjau dėl paprastų priežasčių – kad išmokčiau plaukti, kad nebijočiau vandens, kad pagerinčiau laikyseną. Taip ir likau“, – pasakojo Rūta.
 |
| Rūta Meilutytė vaikystėje lankė krepšinio treniruotes |
Pirmuoju jos treneriu tapo Giedrius Martinionis, kuris iškart įžvelgė mergaitės perspektyvas. „Vieną dieną ji taps šalies rekordininke“, – penkiametės tėčiui Sauliui Meilučiui tuomet pažadėjo treneris. Šiandien R.Meilutytei priklauso penki Lietuvos suaugusiųjų rekordai.
Beje, G.Martinionis puikiai prisimena pirmąją R.Meilutytės treniruotę. „Ji buvo pirmasis vaikas, kuris skendo per mano treniruotę“, – R.Meilutytės debiutą plaukimo baseine prisimena treneris.
Tapo emigrantų šeima
Vis dėlto į Londoną olimpinių žaidynių debiutantę lydi ne G.Martinionis. R.Meilutytė jau kelerius metus treniruojasi Plimute, Anglijoje. Jos treneris – Jonathanas Ruddas. Kauną Rūta paliko ne tik dėl geresnių sąlygų sportuoti.
Būdama ketverių Rūta neteko motinos. Per 2001-ųjų Velykas pėsčiųjų perėjoje 34 metų moterį partrenkė ir mirtinai sužalojo automobilis. Rūta augo su dviem vyresniais broliais, prižiūrima tėvo ir močiutės.
2008 metais, kai sūnūs tapo savarankiški, S.Meilutis persikėlė gyventi į Angliją. Įsikūręs, po kelerių metų atsivežė ir šeimos pagrandukę Rūtą. Būtent Plimute, patekusi trenerio J.Ruddo globon, R.Meilutytė į plaukimo elitą ėmė kopti itin dideliais žingsniais.
Plaukimo trenerės Inos Paipelienė teigimu, tai tik vienas iš daugybės panašių atvejų. „Manau, kad treneriui, kuris išugdo tokius sportininkus, labai apmaudu, kai auklėtiniai išvyksta svetur. Bet nieko nepakeisi – vaikai važiuoja paskui tėvus. Plaukime tokių atvejų tik daugėja, emigracija masiška“, – teigė I.Paipelienė.
 |
| Asmeninio arch. nuotr./Rūta Meilutytė |
Tenka atsisakyti paaugliams įprastų linksmybių
„Prie plaukimo krūvių Anglijoje gana greitai pripratau, nors čia jie žymiai didesni, ir iš pradžių sunku buvo. Dabar viskas puiku. Prie mokyklos gal sunkiau buvo priprasti. Teko pakeisti mokyklą. Kas atsitiko? (šypsosi). Nežinau, nepatiko... Vaikai ten savotiški“, – pasakojo Rūta.
„Visiška tiesa, kad sportuojant tenka atsisakyti daug visokiausių paprastiems paaugliams įprastų linksmybių, malonumų ir panašiai. Bet tai nereiškia, kad visai nesilinksminame. Tie sportininkai, kurie myli tai, ką daro, irgi linksminasi, tik kiek kitaip“, – pasakojo Rūta, kovą pažymėjusi 15-ąjį gimtadienį.
Paklausta, kaip įsivaizduoja save po dešimties metų, Rūta šypteli: „Oi, vis dar būsiu labai jauna.“
„Man bus dar tik 25 metai. Manau, vis dar plauksiu ir, žinoma, studijuosiu. Tikiuosi, išliksiu savimi. O apie pasiekimus sunku kalbėti. Viliuosi, jau būsiu pasiekusi tai, apie ką svajoju“, – prieš kelis mėnesius kalbėjo jaunoji sportininkė.
Rūta norėtų studijuoti kineziterapiją. „Nesu moksliukė, bet norėčiau įgyti įdomią specialybę“, – sako sportininkė.
