1912 metų olimpinių žaidynių Stokholme maratono metu be žinios dingo vienas iš dalyvių. Vėliau paaiškėjo, kad japonas Shizo Kanaguris taip išseko bėgdamas, kad išbėgo iš trasos į privatų sodą. Ten piknikavusi šeima jam davė atsigerti aviečių sulčių ir paguldė numigti. Atsikėlęs po 7 valandų bėgikas taip gėdyjosi savo pasirodymo, kad nieko nesakęs traukiniu grįžo į Stokholmą, o iš jo laivu į Japoniją.
Londono olimpinių žaidynių metu pasirodyti nuogam viešoje vietoje bus tikra prabanga. Išdrįsusiems tai padaryti grės 20 tūkst. svarų sterlingų bauda.
Ringe nenugalimas Muhammadas Ali į 1960 metų olimpines žaidynes Romoje skrido apsiginklavęs parašiutu. Boksininkas labai bijojo skristi lėktuvu, todėl parašiutą įsigijo iš armijos pajėgų parduotuvės. Viso skrydžio metu jis nenusiėmė parašiuto ir kartkartėmis pasimelsdavo.
Amerikietis Billy Millsas tikrai nebuvo laikomas favoritu 1964 metų Tokijo olimpiadoje 10, 000 metrų bėgimo rungtyje. Oficialus amerikiečių aprangos gamintojas atsisakė jam duoti sportinius batelius, nes šie buvo skirti tik „potencialiems laimėtojams.“ Bėgikas olimpiadoje 46 sekundėmis pagerino savo asmeninį rekordą ir laimėjo auksą. Kirtus liniją vienas iš organizatorių paprasčiausiai paklausė: „Kas jūs?“. Po to Billy Millsui nebuvo leista apibėgti garbės ratą, nes 37 kiti bėgikai dar turėjo pabaigti distanciją.
1956 metų olimpinėse žaidynėse kliūtinio bėgimo dalyvis Chrisas Brasheris buvo diskvalifikuotas dėl trukdymo varžovui. Bėgikas apeliavo šį sprendimą ir apdovanojimų ceremonija buvo nukelta į kitą dieną. Patenkinus jo apeliaciją, sportininkas šventė su britų žurnalistais visą naktį ir vėliau prisipažino, kad aukso medalį atsiėmė „visiškai girtas, girtas kaip maišas, su asilo šypsena veide, iš burnos besiveržiant džino kvapui tiesiai į olimpinio komiteto narių veidus.“
