A. Raslaną kalbino Lietuvos radijo laidos „Ryto garsai“ vedėjai Alvyda Bajarūnaitė ir Ramūnas Grumbinas.
– Kokie įspūdžiai iš olimpinio kaimelio? Kokias sąlygas radote?
– Man tai yra ketvirtos vasaros olimpinės žaidynės ir tai, ko gero, geriausias [mano matytas] olimpinis kaimelis. Labai kompaktiškas, bet labai gražiai išdėstytas. Namai įkomponuoti į gamtą: medžiai, nedidelės žalios oazės. Yra labai gražių simpatiškų paminkliukų. Ir šiaip viskas švaru, gražu ir skoninga.
– Kiek Lietuvos misijos darbuotojų yra olimpiniame kaimelyje ir kokie jūsų pagrindiniai darbai šiuo metu?
– Mūsų nėra daug. Yra atstovas spaudai. Mes esam dviese, kurie esame organizatoriai, ir dvi pagalbininkės merginos, kurios laikė visą komunikaciją per visus 4 metus. Darbo yra labai daug, bet mums pasisekė, kad dirba labai daug lietuvių, ir jie pasistengė, kad gautume gerus kambarius ir kad jie būtų kiek tai maksimaliai įrengti. Tačiau yra visokių dalykų: tai yra vandens, tai nėra, tai kranai veikia, tai neveikia, tai spintelės, tai lovų prailginimai. Tiesą sakant, vakar vakare pradėjo išmontuoti keturias lovas, tai su lietuvių pagalba pavyko sustabdyti visą tą procesą, šiandien reikės aiškintis kodėl.
 |
| Algirdas Raslanas |
[Mūsų rūpestis] – ir medicininė dalis, visa įranga sportininkų aptarnavimui, sportininkų apgyvendinimas kambariuose, jų išdėstymas, visos treniruočių sąlygos, vietos, transportas. Keturis automobilius turime čia, turime septynis pagalbininkus. Mes dabar juos mokiname privažiuoti prie sporto bazių, ekstra atvejais padėti sportininkams. Žodžiu, darbo yra labai daug nuo pat ryto iki pat vakaro.
– Užsiminėte apie apgyvendinimo sąlygas. Atrodytų keista – kelios dienos liko iki pačios olimpiados atidarymo, o dar reikia tvarkytis tokius dalykus kaip lovos, kambariai?
– Kiekvienoj olimpiadoj taip atsitinka, ir čia nieko nėra naujo. Olimpinį kaimelį pridavė tik mėnuo iki olimpinių žaidynių pradžios. Tai buvo labai trumpas laiko tarpas. Ir nors Londono meras dar praėjusiais metais džiaugėsi, kad jau galima įkelti sportininkus į olimpinį kaimelį ir pradėti olimpines žaidynes, tai dar dabar visokiausių bėdų atsitinka. Tiesą sakant, buvo juokingų dalykų: kai kurios delegacijos skundėsi, kad ne tik nėra vandens ar savaitę nebuvo karšto vandens, bet kai kuriose voniose nebuvo net kranų. Tai statybos broko visur yra, bet visus brokus – sulaužymus ar kitus – identifikavome, nes paskui už viską teks mokėti. Dėl to mes atidžiai žiūrime, kad išvengtume kokių nors nuostolių.
Pusryčiai mums atrodo silpnoki, pasirinkimas mažas, gal daugiau britiškas: dešrelės, kiaušiniai, kiaušinienė, įvairūs dribsniai.
– Kaip atrodo patys sportininkų kambariai, kuriuose jie gyvens? Ar jie gyvens po vieną, po du ar dar daugiau, ir ar pačiuose kambariuose sąlygos yra geros?
– Labai kukliai viskas atrodo, kaip ir visur, tiesą sakant. Kambariukai nedideli, yra nedidelė spinta ir naktinis stalelis su lempa, lova, gražios antklodės, jos yra gamintos specialiai olimpinėms žaidynėms – su visų sporto šakų ženklais. Bet vietos mažai, mes jaudinamės dėl krepšininkų. Jiems pavyko sutaupyti daugiau kambarių, kad didieji krepšininkai gyventų po vieną. Savo didelį darbo kambarį atidavėm jiems posėdžiams – yra televizorius, yra kiti dalykai sutvarkyti. Kitiems teks gyventi po du – dauguma gyvens po du.
– Olimpiada – tai sportas, varžybos, tačiau po varžybų žmogui reikia ir pailsėti. Kaip ten, pavyzdžiui, atstumai kaimelyje – nuo valgyklos, nuo kitų objektų?
– Labai maži. Kaip jau minėjau, kompaktiškas kaimelis, ir mums pasisekė, kad mums parinko tokią vietą – būtent tie mūsų šaunuoliai lietuviai. [Gyvenam] visai šalia tarptautinės zonos, matosi miesto dangoraižiai per langus. Visai netoli ir transportas – apie 300 metrų. Šalia valgykla, netoli medicinos punktas. Mažokai triukšmo, kas mums buvo svarbu. Kita vertus, mūsų geri kaimynai – belgai, gruzinai ir armėnai. Kol kas jie nieko nešvenčia ir mes taip pat nieko, tai džiaugiamės, kad aplink ramybė, ir tai irgi didelis dalykas, kad sportininkai pailsėtų.
– Prabilote apie maitinimą. Paprastai olimpiadose maisto pasiūla būna labai didelė, įvairiausios pasaulio virtuvės. Kaip yra Londone, ar sąlygos panašios?
– Taip, valgome jau kiekvieną dieną tris kartus. Pusryčiai mums atrodo silpnoki, pasirinkimas mažas, gal daugiau britiškas: dešrelės, kiaušiniai, kiaušinienė, įvairūs dribsniai. Pietūs ir vakarienė yra gausesni ir iš skirtingų virtuvių.
–Svarbus dalykas – olimpinio kaimelio apsauga. Paprastai tai būna labai saugoma zona. Ar didžiulės tos tvoros, atskiriančios olimpinį kaimelį nuo likusio Londono?
– Londonas tam skiria labai didelį dėmesį. Aš manau, sėkmingai. Labai logiškai išdėstyta apsauga, visi praėjimai, jie daug lengvesni nei kad buvo kitose olimpinėse žaidynėse. Daug lietuvių dirba apsaugoje, teko su jais sveikintis, jie visi užkalbina mus. Daug ir lenkų. Galbūt lietuviai ir lenkai daugiausiai dirba apsaugoje. Niekas nekrenta į akis [apsauga], bet viskas yra saugu. Iš kitos pusės, be abejo, yra didelė tvora, yra elektra, yra tokia elektrinė apsauga paleista aplink visą olimpinį kaimelį. Labai daug stebėjimo kamerų, tiesą sakant, jos fiksuoja nelegaliai rūkančius trenerius kur nors kaimelyje, nes tai yra draudžiama – tam yra specialios vietos. Tai yra juokingų dalykų, bet apsauga yra labai gera.
Sporto bazių požiūriu Londono olimpinės žaidynės, ko gero, bus idealios
– Apibendrinimus, aišku, darysime po olimpiados, bet jūs pokalbio pradžioje užsiminėte, kad tai ketvirtoji Olimpiada, kurioje dalyvaujate, ir pradžia jus labai gerai nuteikia. Jeigu palygintume su kitomis vasaros Olimpiadomis, ar galite jau kokį apibendrinimą pasakyti iš anksto?
– Turbūt tik tiek, kad patys žmonės, kurie čia dirba, yra labai motyvuoti. Dirba apie 70 tūkst. savanorių, ir jie visi gana gerai orientuojasi situacijoje. Atėnuose ar Pekine reikėjo surasti žmogų, kuris sugebėtų priimti sprendimą, vienas iš dvidešimties tai galėjo padaryti. Čia kiekvienas gali paaiškinti, padėti, nukreipti, šypsosi visi, ir jų pagalba yra milžiniška. Kita vertus, aptarnaujantis sporto bazes personalas yra labai kvalifikuoti žmonės, ir varžybos, mano supratimu, vyks labai kvalifikuotai, gerai organizuotos.
Visos kitos tarnybos taip pat dirba puikiai, todėl manau, kad organizacine prasme tai bus pačios geriausios olimpinės žaidynės, netgi aplenks Sidnėjų, kurį mes laikėme pačiu geriausiu. Kaip Londone yra geriausias olimpinis kaimelis, taip turbūt yra ir geriausios sporto bazės. Nors pastatytos paprastai, jos yra pačios funkcionaliausios, nėra nieko nereikalingo, viskas apgalvota iki smulkmenų – kad būtų patogu sportininkams, treneriams, teisėjams ir aptarnaujančiam personalui. Tai šiuo požiūriu olimpinės žaidynės, ko gero, bus idealios.
