Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2010 03 03

Užlieto namo savininkai teisybės ketina ieškoti teisme (nuotraukos)

„Visą naktį nemiegojau nei aš, nei sūnus, nei kovoti su vandeniu padėję draugai ir darbuotojai. Buvome palikti likimo valiai, nors problema – ne mano vienos, ne mano sklype“, – sakė Kaune, Aleksote, Armoniškių gatvėje, įsikūrusi bendrovės „Eismo juosta“ direktorė Laima Visockienė.
Užtvindytas kauniečių kiemas
Taip antradienį atrodė Aleksote esanti Armoniškių gatvė / Armoniškių gatvės gyventojų nuotr.
Temos: 2 Potvynis Aleksotas

Kaunietei priklausančias įmonės patalpas ir greta ką tik įrengtą sūnaus namą buvo užliejęs vanduo. Iš greta esančių pievų dėl, kaip manoma, sugadintų vamzdynų pasklidęs vanduo antradienį upe pavertė ir kelių kitų Armoniškių gatvės gyventojų kiemus, namus bei pačią gatvę.

Atsakymas į visus klausimus: „Nėra pinigų“

Armoniškių gatvėje L.Visockienė įsikūrė prieš penkerius metus. Nors jau pirmaisiais pastebėjo, kad greta esančios pievos pavasarį patvinsta, problemų dėl to iki šių metų nebuvo. „Žinojau, kad kaimynas vargsta, tačiau mes iš anksto pasirūpinome tinkama drenažo sistema: matėme, kad mūsų sklypas yra žemai, todėl padarėme viską, kad tik išsaugotume jį sausą“, – vedžiodama po sklypą pasakojo kaunietė.

Jie reagavo tik antradienį. Tada, kai į kiemą pradėjo veržtis vanduo, o gatvė jau plaukė, – sakė L.Visockienė.

Pašnekovė pasakojo, kad gresiančią nelaimę šiemet numatė iš anksto. „Skambinau į seniūniją ir į savivaldybę, sakiau, kad reikia ką nors daryti, nes vanduo užlies visą gatvę. Bet jie reagavo tik antradienį. Tada, kai į kiemą pradėjo veržtis vanduo, o gatvė jau plaukė“, – teigė L.Visockienė.

Tačiau net ir tada problema, anot kaunietės, nebuvo sprendžiama tinkamai. Į vietą atvykę ugniagesiai gelbėtojai tik skėsčiojo rankomis: su jų turima technika esą nedaug ką galima padaryti. Mažai padėjo ir atvykę Kauno miesto savivaldybės Civilinės saugos tarnybos specialistai, seniūnė. „Visų atsakymas – „nėra pinigų“. Kadangi vanduo jau pasiekė namo vidų – buvo apie 10 cm, – patys susiradome įmones, kurios sutiko išnuomoti keturis variklius. Jais visą parą pumpavome vandenį ir šiaip taip ištraukėme visą. Tačiau kai ko jau nebeišsaugojome: teko lupti ką tik sudėtas grindis, kitaip nebūtume išsaugoję sienų. Gerai, kad dažai atsparūs vandeniui. Sūnus planavo savaitgalį į namą jau įsikelti...“ – rodydama patirtą žalą kalbėjo verslininkė.

Ketina kreiptis į teismą

Patirtų nuostolių ji teigė dar neskaičiavusi – nebuvo kada. Tačiau ši suma gali siekti dešimt ir daugiau tūkstančių litų. Moteris neslėpė, kad ketina kreiptis į teismą ir prisiteisti žalos atlyginimą iš Kauno miesto savivaldybės.

„Nenoriu palikti visko taip, kaip yra, nes pagalbos nesulaukiau ne tik aš, bet ir kaimynai, kurių dalis yra pensininkai. Esu turtinga, todėl man šie nuostoliai nėra tokie baisūs kaip kaimynams. Nelaimės galėjome išvengti, jei būtų laiku reagavę valdininkai. Turiu pažinčių ir savivaldybėje, ir kitose įmonėse. Tačiau net ir man nepavyko rasti pagalbos. Jų darbas apsiribojo atvykimu į vietą ir pasižiūrėjimu. Buvo ir tokių, kurie atvažiavo, pamatė, kas darosi, išsigando ir išvažiavo palikę mus kapanotis“, – kalbėjo L.Visockienė.

Kaltina gyventojus

Kauno miesto savivaldybės Civilinės saugos tarnybos vedėjas Jonas Griškevičius 15min.lt sakė, jog Armoniškių ir Mokolų gatvėje užlietų namų gyventojams buvo suteikta visa įmanoma pagalba. „Mes, kaip civilinės saugos atstovai, suteikiame pagalbą evakuacijos klausimais. Jie atsisakė evakuotis, todėl palikome vizitines korteles ir sakėme, kad pakeitę nuomonę gali skambinti ir tuoj pat įsikelti į rezervinius būstus. Savivaldybė negali kiekvienam gyventojui, verslininkui iš rezervo skirti lėšų. Situacija nėra ekstremali. Tokia būtų, jei nuo potvynio būtų nukentėję 3 tūkst., o ne 6 žmonės“, – sakė J.Griškevičius.

Tiesa, šiokią tokią pagalbą trečiadienį, praėjus parai nuo gyventojų prašymų, Kauno miesto savivaldybė suteikė: į Armoniškių gatvę buvo nusiųstas ekskavatorius, kuris turėtų iškasti sklype, kuriame kaupiasi vanduo, griovį ir taip sumažinti riziką, kad pradėjus tirpti sniegui ir atsileidžiant įšalui gatvė ir gyventojų kiemai vėl patvins.

Civilinės saugos tarnybos specialistas įžvelgė ir pačių gyventojų kaltę: pasak jo, nereikia norėti, kad dauboje pastatytas namas nebūtų užlietas: „Aš suprantu, kad jiems pikta, tačiau padėti nelabai yra kaip. Jie turėtų pasikelti namą, drenažą padaryti. Sakote, jis yra? Vadinasi, neveikia. Namas pastatytas žemiau kelio. Kas taip daro?“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?