,Parkas dar niekada neregėjo tokios gausybės žmonių“, – džiaugėsi jo įkūrimo iniciatorius Alfonsas Bajarskas.
,,Esame Kauno rajono žemėje. Ši Lietuvos teritorijos dalis taip pat susijusi su Žalgirio mūšiu. Argi ne Pyplių, Karmėlavos, Jaučakių, Pakalniškės, Bernatonių, Altoniškių, Jadagonių, Paštuvos, Ringovės piliakalniuose gimė ir išaugo, karinės patirties kovose su kryžiuočiais įgijo kariai ir jų palikuonys. Tai jie įsiliejo į dvidešimties tūkstančių Vytauto atvestų į Žalgirio mūšį Lietuvos karių būrį. O Kauno rajonu tekantys Nemunas, Nevėžis, Dubysa, ar šios upės negirdė Vytauto karių žirgų, taip pat lenkų, čekų, totorių, ukrainiečių, rusų karių žirgų?
Istorinės pergalės pasiekiamos susitelkus, gerai apmąstant strateginius ir taktinius dalykus. Taip ir pergalė Žalgirio mūšio lauke pasiekta ir vainikuota tautos valia. Grūdinkime savo valią patriotizmo yra tautos pilietiškumo pavyzdžiais. Vienu iškiliausių pavyzdžiui šiandien laikome Žalgirio mūšį, kurio 600 metų jubiliejų pažymime šiandien Būkime verti šios istorinės pergalės ir siekime naujų asmeninių ir valstybinių pergalių“, – sveikindamas susirinkusius į šventę, sakė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.
Grojant Lietuvos kariuomenės orkestrui, nuo Nežinomo kareivio kapo Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelyje atgabenta ugnimi iškilmingai uždegtas aukuras, sugiedotas himnas, tylos minute pagerbtas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas. Šventės išvakarėse parke pastatyti nauji Vytauto Didžiojo, Lenkijos karaliaus Jogailos ir rūpintojėlio stogastulpiai, kuriuos išdrožė Adolfas Teresius, Ričardas Gaška ir Algimantas Sakalauskas. Stogastulpius pašventino Babtų klebonas Gintas Rimševičius.
Kaip ir dera tokioje šventėje, iššauti trys dedikaciniai šūviai: už Lietuvos kariuomenę, už šalies valdovus ir už Lietuvą. Tačiau įspūdingiausia šventės akcentas buvo Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų skrydžio pristatymas. Lengvasis mokomasis atakos lėktuvas L–39ZA, pilotuojamas majoro Mariaus Matulaičio, virš Žalgirio pergalės parko demonstravo nepakartojamus viražus ir kaustyte prie dangaus prikaustė šventės dalyvių žvilgsnius.
Į Žalgirio pergalės parko žemę visus sugrąžino Babtų kultūros centro folkloro kolektyvo ,,Vėrupė“ dainos bei renginio vedėjo Viliaus Kaminsko raginimas vaišintis kareiviška koše. Šventės dalyviai turėjo progą susipažinti su Lietuvos sporto muziejaus ekspozicija: Kauno „Žalgirio“ iškovota tarpkontinentine V. Džonso bei Eurolygos čempionų taurėmis ir kitais įdomiais eksponatais, buvo demonstruojami senoviniai automobiliai. Šventę vainikavo Klaipėdos universiteto spektaklis „Vytautas pas kryžiuočius“.
Žalgirio pergalės parkas Kauno rajone įkurtas prieš dvidešimt metų, minint 580–ąsias istorinio mūšio metines. Čia pastatyta 13 koplytstulpių, primenančių žymiausius Žalgirio mūšio karžygius. 10 hektarų plote pasodinta raudonlapių klevų, maumedžių, pušų ir eglaičių, iš viso – daugiau kaip 1 tūkst. medelių. Kiekvienas jų turi savo metrikus ir globėjus. Pušys susodintos taip, kad pro lėktuvo langą matytųsi užrašas ,,Žalgiris“.
