Palangoje sutikti 70 keleivių, dauguma iš jų – moksleiviai. Jų laukiantys artimieji neslėpė ašarų, didžioji dalis apie incidentą, kilusį šeštadienio naktį kelte, nenorėjo kalbėti. Iš lėktuvo išlipę nukentėjusieji buvo be šiltų drabužių, asmeninių daiktų, kai kurie – ir be dokumentų. Oro uoste šeimos nariai juos apglėbė šiltais pledais, atvežė drabužių.
Grįžusiųjų veiduose matėsi nuovargis, skruostais riedėjo džiaugsmo ašaros. Sudegusio kelto keleiviai pasakojo, kad panika laive nekilo, visi stengėsi išlikti ramūs ir išsigelbėti.
Vokietijoje liko dalis keleivių, jie į Klaipėdą grįš kitu laineriu sekmadienį po pietų. Laivo įgula ketina parplaukti kitu keltu vėlai vakare.
Atnaujinta 12.50 val.: Kaip teigė bendrovės „DFDS Lisco“ atstovas spaudai Valdas Klumbys, visiems kelto keleiviams leista pasirinkti, kaip grįžti namo. Naujausiais duomenimis, vakare bendrovės keltu „Lisco Maxima“ turi grįžti 30-ies žmonių įgula, 67 automobilių vairuotojai ir 16 keleivių. 10 žmonių, kurie atskrido į Palangą, lėktuvu nuskraidinti į Vilnių. Likusieji, įskaitant ir tuos, kurie buvo sužeisti ir paguldyti į ligoninę, turėtų grįžti lėktuvo reisu po pietų. „Dabar tie, kurie yra ligoninėje, turėtų grįžti šiandien vėliau. Jų būklė turėtų būti stabili“, – sakė V.Klumbys.
Kalbėdamas apie gaisro priežastis, V.Klumbys teigė neturįs tikslių duomenų, vyksta tyrimas: „Vokietijos tyrėjai įtaria, kad gaisras kilo dėl netvarkingos technikos viename iš krovininių automobilių, informacija bus tikslinama“. Anot spaudos atstovo, taip pat bus aiškinamasi, kodėl laive buvo daugiau keleivių nei užregistruotų kelto sąrašuose.
Bendrovė ketina keleiviams atlyginti visus patirtus nuostolius. „Keleiviams visa žala bus atlyginta. Viską reikės kompensuoti“, – kalbėjo V.Klumbys.
Kelto keleivis: „Praradau visus daiktus, automobilį ir pinigus“
Keltu „Lisco Gloria“ plaukęs šiaulietis Anicetas Porakis pasakodamas apie išgyvenimus, patirtus degančiame kelte, jautėsi ramus ir teigė, kad tai ne pirma jo akistata su mirtimi. Gyvenimo užgrūdintas šiaulietis pasakojo anksčiau patyręs automobilio avariją, nelaimingą tūpimą lėktuvu Irkutske ant sniego bei išgyvenęs mirtiną ligą.
Kilus gaisrui A.Porakis teigė nepanikavęs, kaip ir kiti keleiviai, tiesiog ieškojęs būdų, kaip išsigelbėti. „Ėjau išsimaudyti, kai pajutau dūmų kvapą. Mūsų keturvietė kajutė buvo virš gaisro židinio. Su apatiniais išėjęs apsidairiau, kad jau pilna dūmų koridoriuje. Dar kažkas netikėtai pravėrė duris į denį, tad dūmų pasklido dar daugiau. Aš puoliau uždaryti tų durų. Pasiėmiau savo ir draugų dokumentus, greit apsivilkau drabužius“, – apie pabėgimą iš spąstais virtusio degančio kelto pasakojo vyriškis.
 |
| I.Ozturhan/15min.lt nuotr./Išsigelbėjęs iš gaisro kelte Anicetas Porakis. |
Jis pasakojo, kad visi keleiviai stengėsi pasiekti laivo priekį, kur buvo susirinkusi didžioji dalis žmonių. Šiaulietis iš laivo mediniais laiptais perlipo į gelbėjimosi valtį. Giasro metu A.Porakis apsinuodijo smalkėmis, todėl nuvyko į ligoninę. Medikų pagalbos vyriškiui prireikė dar ir dėl to, kad kelte sudegė visi jo kasdien vartojami vaistai. Kalbėdamas apie nuostolius, iš Anglijos atostogų važiavęs vyriškis tikino praradęs viską: lengvąjį automobilį su nameliu ant ratų, pinigus.
Anglijoje liko jo šeima, pas artimuosius vyras ketina grįžti po savaitės ar dviejų.
Atnaujinta 14.15 val. Iš pradžių pamanė, kad kažkas pokštauja
10 keleivių iš Palangos kiek vėliau sekmadienį atskrido į Vilnių. Žmonės žėrė priekaištus kelto įgulai, kuri vangiai reagavo į vis aštrėjančią situaciją. Pasak nelaimę išgyvenusių keleivių, juos išgelbėjo pačių vienybė.
„Sumigome kajutėje ir manėme, kad išsimiegosime. Bet pakvipo dūmeliais. Jie atrodė tokie neįtarūs, bet kažkas pradėjo šaukti, kad degame. Pasakiau, kad negalima šitaip pokštauti, bet per langelį pamatėme liepsną“, – pasakojo į Vilniaus oro uostą nusileidusiu lėktuvu atskridęs kelto keleivis Juozas Korsakas. Vyras labai džiaugėsi, kad pavyko gyvam ir sveikam pasiekti Lietuvą.
Išvažiavome atostogauti. Pagalvojau, artimieji laukia. Kas, jei staiga grįžta dvi urnos? Supratau, kad turiu ištrūkti. Ir ištrūkti ne vienas“, – įspūdžiais dalijosi V.Korsakas.Žmonės pabiro po koridorius, jiems buvo dalijamos gelbėjimosi liemenės, kažkieno patarti dėjosi prie nosies ir burnos sušlapintas paklodes, kad neapsinuodytų dūmais. Nelaimę išgyvenę keleiviai pasakojo nusivylę kelto įgulos organizacija. Esą keleiviams nebuvo pateikta jokios informacijos apie susiklosčiusią padėtį, nenuskambėjo ir garso sirena. Žmonės patys pradėjo kelti aliarmą, raginti įgulą. Tačiau iš pradžių darbuotojai jų neleido į laivo denį, buvo bandoma sudaryti įspūdį, kad padėtis kontroliuojama: gaisras lokalus ir ugnis netrukus bus užgesinta. Tuo metu jau greičiausiai degė ir keltu plukdomi sunkvežimiai, ir degalų talpyklos.
„Atsidūrėme bare. Nustebau, kad stovi gesintuvas, o niekas už jo nečiumpa. Sakė: jūs tik sėdėkit. O paskui taip dūmai suėmė.... Sutūpėme, nes dūmai kilo į viršų. Vyrai sako – daužykime langus, kad oro patektų. Tada įgulos nariai pagaliau atidarė duris ir leido išeiti iš baro“, – pasakojo J.Korsako sūnus Vytis. Jiedu su tėvu plaukė į Vokietiją švęsti 28-ojo Vyčio gimtadienio.
„Išvažiavome atostogauti. Pagalvojau, artimieji laukia. Kas, jei staiga grįžta dvi urnos? Supratau, kad turiu ištrūkti. Ir ištrūkti ne vienas“, – įspūdžiais dalijosi V.Korsakas.
Gąsdinamas klausimas: ar tilpsime į valtį?
Kitas nemalonus siurprizas keleivių laukė prie gelbėjimosi valčių. Sutarta, kad į pirmąją bus sodinami tik moterys ir vaikai. Ten atsidūrė 3–4 mėnesių kūdikis. Tačiau paaiškėjo, kad kelto įgulai nesiseka nuleisti valties į vandenį.
„Žmonės, leidęsi į vandenį pirmoje valtyje, labai išsigando, kad ji gali lūžti, nes svirduliavo, tris kartus atsidaužė į bortą. Grandinės buvo ne atleistos, kad išsivyniotų, bet nukapotos“, – prisiminė V.Korsakas.
Tėvas su sūnumi puolė ieškoti antrosios gelbėjimo valties, bet nespėjo – kelią užblokavo dūmų siena.
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Vytis ir Juozas Korsakai |
„Aš eidamas koją nusideginau į vandenį. Vanduo buvo įkaitęs ir metalas jau virė“, – pasakojo J.Korsakas.
„Sužinojome, kad antrame aukšte valtis pakabinta, pradėjome lipti. Bet mums sako: nelipkite, ir nuleido į pirmą aukštą. Paskui mes žiūrime – kiti žmonės lipa. Nemalonus jausmas suėmė: ar bus mums dar vietos, ar ne“, – sakė V.Korsakas.
Galiausiai vyrai laiku atsidūrė gelbėjimo valtyje. Tačiau pasakojo, jog trys keleiviai į jas nespėjo. Jiems teko tiesiog šokti per turėklus, nes lūžo denio grindys. Juos ištraukė sraigtasparniai.
Ypač dėkingi vokiečiams
Po maždaug pusvalandį trukusio košmaro keleiviai išsigelbėjo iš degančio kelto ir kitais laivais pasiekė Vokietiją. Pirmą naktį jie praleido mokyklos sporto salėje.
Mums pasisekė, kad užstrigome prie Danijos, neišplaukę kažkur labai toli iš tų vandenų, – džiaugėsi J.Korsakas.„Iš pradžių miegojome mokykloje ant tokių 5 cm plokščių. Buvome sunumeruoti ant rankų – antspaudais ir numeriais. Vėliau vokiečiai išnuomojo viešbutį. Jie mus nuolat maitino, visaip rūpinosi. Mums pasisekė, kad užstrigome prie Danijos, neišplaukę kažkur labai toli iš tų vandenų“, – džiaugėsi J.Korsakas. Jis ypač akcentavo Vokietijos darbuotojų pagalbą ir žėrė priekaištus danams bei lietuviams.
Anot V.Korsako, kol reikėjo gelbėtis iš laivo, nebuvo kada galvoti apie baimę. Žmonės mobilizavosi ir vieni kitiems padėjo kaip galėdami: ragino, mokė, užsegė vieni kitiems gelbėjimosi liemenes, vienas vairuotojas padėjo prijungti akumuliatorių prie gelbėjimo valties. „Man buvo baisiau kitą dieną, kai rodė reportažus per televiziją“, – prisipažino V.Korsakas.
Keleiviai galėjo rinktis: grįžti į tėvynę lėktuvu ar plaukti kitu keltu. J.Korsakas neslėpė, kad bijojo antrą kartą vėl lipti į laivo denį. „Kita vertus, mes jau Lietuvoje, o tie, kurie kelte, dar plaukia“, – tarstelėjo vyras.
Parsivežė gelbėjimosi liemenę
Sunkvežimo vairuotojas Valerijus Podlibskis bendrovės „Phillip Morris“ užsakymu gabeno prekes į Klaipėdą. Tačiau viskas sudegė. Vyras prarado ir asmeninius daiktus, tačiau dar neskaičiavo, kokį nuostolį patyrė. „Nežinau, neskaičiavau, kiek pinigų praradau. Gal nedaug, bet visi daiktai sudegė, navigacijos įrenginys, kompiuteris. Košmariška naktis buvo“, – Vilniaus oro uoste pasakojo jis.
Korsakai taip pat prarado praktiškai visą vežtą turtą: sudegė bendrovės automobilis su kroviniais, kuriuo jie keliavo, kompiuteris, kiti daiktai. Vilniaus oro uoste demonstruodamas likusią kuklią mantą, J.Korsakas parodė ir atminimui pasiimtą kelto gelbėjimosi liemenę.
Nukentėjusiesiems buvo įduoti kontaktai, kur jie turi kreiptis, kad atgautų kompensaciją už prarastą turtą.
Suabejojo kelto saugumu
Degančiame kelte atsidūręs kretingiškis Virginijus Sungaila pasakojo, kad gaisro metu žiūrėjo futbolo rungtynes, kai pajuto dūmų kvapą. „Pamačiau koridoriuje dūmus, o įgula ramino, kad nieko tokio, nieko baisaus. Užlipau į patį denio viršų, ten buvo pilna dūmų. Greitai bėgau, pasiėmiau gelbėjimosi liemenę, dar perspėjau kelis žmones“, – susijaudinęs pasakojo vyras.
 |
| I.Ozturhan/15min.lt nuotr./Virginijus Sungaila |
Jis tikino, kad negirdėjo jokio priešgaisrinės sistemos signalo. „Dūmų buvo pilnas baras, turėjo signalizacija pyptelėti, bet nieko nebuvo. Aš dažnai keltais keliuosi, matęs visko. Aš ir policijai tai patvirtinau. Šis įvykis galėjo išvis blogai baigtis“, – nepasitikėjimo kelto technine būkle neslėpė kretingiškis. Pasak jo, gelbėjimosi valčių lynai buvo uždažyti, tarsi nebandyti daugelį metų.
„Mus nuleido į vandenį gumine valtimi ir dar dvidešimt minučių negalėjome atsistumti nuo laivo. Keltas buvo įkaitęs, viskas ten sproginėjo: padangos, degalų bakai. Gerai, kad bangų nebuvo. Mes peiliu nupjovėme virvę ir taip atitolome nuo laivo“, – išgyvenimais dalijosi vyras. Jis tikino, kad panika laive nekilo. Vyriškis tik guodėsi, jog prarado savo turtą: „Man nieko neliko. Tai, ką turiu maišelyje, yra pusryčiai, kuriuos davė Vokietijoje. Buvau šlapias kaip žiurkė. Aš iš Anglijos keliavau, tad nieko neliko: nei mašinos, nei autobusiuko, nei prekių. Liko tik pasas ir automobilio teisės.“
Atnaujinta 15.33 val. Vienas lietuvis lieka gydytis Vokietijoje
Kitas lėktuvas į Palangą iš Sėnderborgo oro uosto Pietų Danijoje turėtų atskristi apie 17.30 val.
Užsienio reikalų ministerijos teigimu, vienas lietuvis lieka gydytis Vokietijoje. Lietuvos ambasados Vokietijoje konsulinis pareigūnas sekmadienį aplankė jį Kylio ligoninėje. Dar du iki sekmadienio pietų ligoninėje buvę lietuviai parskris į Lietuvą antruoju užsakytu reisu.
Ministerijos teigimu, šeštadienio vakarą keltu „Lisco Maxima“ į Lietuvą užsiregistravo plaukti 112 žmonių. V.Klumbio teigimu, daugiausia – kelte buvusių automobilių vairuotojai, taip pat įgulos nariai ir keliolika keleivių. Jie Klaipėdą turėtų pasiekti sekmadienį vakare.
Atnaujinta 21.30 val. Sekmadienį vakare parvyko dar 11 kelto keleivių.
Vienas lietuvis liko gydytis Vokietijoje. Kaip BNS informavo bendrovės „DFDS Lisco“ Komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovas V.Klumbys, tai vilkiko vairuotojas, kuriam per gaisrą paūmėjo ankstesnės sveikatos problemos.
Atnaujinta 00.19 val. Vėlyvą sekmadienio vakarą į Klaipėdą grįžo kiti sudegusio kelto „Lisco Gloria“ keleviai. Dauguma jų – vilkikų vairuotojai ir kelto įgulos nariai.
Vairuotojų pasitikti atvyko artimieji ir jų darboviečių vadovai.
Dabar įvyko tikras stebuklas – šitoks gaisras ir nė vienas žmogus nežuvo.Transporto kompanijos „Dananta“ iš Prienų direktorius Antanas Stravinskas savo darbuotojo atvažiavo parsivežti su žmona. „Džiaugiamės, kad jis – sveikas gyvas. Tiesa, kiek susižeidė krūtinę. Nuostolius skaičiuosime vėliau, svarbiausia – žmogaus sveikata“, – sakė pašnekovas. Vilkiko vairuotojas Vokietijoje kaip tik buvo pasikrovęs krovinį. Jį vos prieš pusmetį įsigyta transporto priemone turėjo pargabenti į Lietuvą. „Įmonėje būta visko: ir avarijų, ir gedimų, tačiau į gaisrą dar niekada nebuvome patekę”, – sakė įmonės vadovas.
Gargždiškis vilkiko vairuotojas Juozas Simanauskas, artimųjų sutiktas gėlių puokšte, grįžo apsiavęs gumines šlepetes. „Ir tos pačios ne mano – draugas paskolino”, – dabar jau šypsodmasis nelaimę prisiminė vyras. Kai kilo gaisras, jis su kolegomis sėdėjo bare. Iš pradžių spėta, kad tiesiog dūmai sklinda nuo elektros iškrovos. Išpuolę su gesintuvu vyrai pamatė, kad situacija yra kur kas komplikuotesnė.
„Manau, kad kelto įgula viską darė taip, kaip ir derėjo. Kas būtų nutikę, jei būtų keliamas sąmyšis, aliarmas? Visi kaip skruzdės bėgtų į vieną šoną. Dabar įvyko tikras stebuklas – šitoks gaisras ir nė vienas žmogus nežuvo”, – teigė kretingiškis Steponas Šlimas.
Dešimt metų vilkiką vairuojantis ir nuolat keltais plaukiojantis vyras teigė, kad po nelaimės jokios baimės plaukti keltu nejautė. „Tuoj vėl grįšime į darbus ir vėl plauksime – toks gyvenimas”, – sakė jis.
