Vilniaus kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Egidijus Tučis sako, kad net pareigūnai šiuo metu negali pasakyti, kiek tiksliai „inkilų“ yra sostinėje. Anksčiau Vilniuje stovėjo 23-28 dėžės, tačiau pastaruoju metu Savivaldybė su savo įmonėmis ir kitomis bendrovėmis ėmėsi įvairių projektų, kuriuos įgyvendinant, „inkilų“ padaugėjo iki 40-45.
„Yra projektų, kuriuos vykdo Vilniaus miesto savivaldybė. Yra numatytos greičių matuoklių vietos prie pėsčiųjų perėjų. Bet kiek jų yra numatyta, kiek jų jau yra pastatyta, kiek jų yra priduotų, kiek nepriduotų, tikrai nežinau. Kartai būna numatomos vietos, o vėliau paaiškėja, kad kažkur nėra ryšio, kažkur kitos priežastys neleidžia ten jų įrengti“, – pasakoja E.Tučis.
Pareigūnas teigia matęs Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos sudarytą greičio matuoklių išdėstymo schemą užmiesčio keliuose (prie dabar jau įrengtų ir veikiančių keliolikos matuoklių šiemet bus dar įrengta 50 naujų), kurią publikavo ir 15min.lt. Tuomet jam kilo mintis sudaryti ir sostinėje stovinčių matuoklių žemėlapį. Tačiau šios idėjos E.Tučis kol kas nespėjo įgyvendinti.
15min.lt nusprendė, kad tokį žemėlapį sudaryti gali padėti portalo skaitytojai. Redakcija Vilniaus žemėlapyje pažymėjo daugumą sostinėje stovinčių „inkilų“. Tačiau greičiausiai pažymėjo ne visus. Todėl siūlome savo skaitytojams elektroniniu paštu redakciją informuoti apie žemiau pateikiamame žemėlapyje nepažymėtus greičio matuoklius.
Žemėlapį galima didinti ir mažinti, jį galima atsidaryti atskirame lange.
Redakcija prašo skaitytojų, kad jie savo laiškuose nurodytų tikslią vietą, kurioje stovi iki šiol nepažymėtas „inkilas“. Jei įmanoma, nurodykite ir toje vietoje leistiną greitį, kuria kryptimi važiuojančius automobilius radaras fiksuoja.
Norėdami redakcijai atsiųsti laišką elektroniniu paštu, spauskite čia.
Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą
Ne tik drausmina, bet ir atskleidžia nusikaltimus
E.Tučis teigia, kad „inkilai“ sostinės vairuotojus labai drausmina. „Nuo 2003 m., kai mes pradėjome dirbti su šiais aparatais, eismo įvykių su nukentėjusiais tose vietose, kur buvo pastatyti greičio matuokliai, nebepasitaikė. Buvo tik vienas atvejis Antakalnio g., kai pėsčiųjų perėjoje automobilis partrenkė žmogų. Vairuotoja tvirtino, kad važiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Tačiau tai buvo aparatas, kuris reaguoja į šviesoforo signalus. Aparatas suveikė ir buvo aiškiai užfiksuota, kad automobilis žmogų partrenkė važiuodamas per raudoną šviesą. Taip greičio matuoklis padėjo ištirti eismo įvykį“, – pasakojo pareigūnas.
Šis įvykis parodė, kad greičio matuokliai, stovintys prie pėsčiųjų perėjų, gali būti labai efektyvūs ne tik drausminant vairuotojus, bet ir aiškinantis avarijų aplinkybes. Todėl šiuo metu tokių aparatų jau įrengta ir daugiau.
E.Tučis teigia, kad greičio matuokliai Vilniuje yra padėję ne tik tiriant avarijas, bet ir gaudant vagis. Prieš penkerius metus įrengus pirmuosius greičio matuoklius, buvo sugauti tris automobilių vagys.
„Sugavo kriminalistai, tačiau greičio matuoklių padarytos nuotraukos bylose tapo neginčijamu įrodymu. Dabar tokių atvejų nebepasitaiko, nors kriminalistai iki šiol mūsų prašo peržiūrėti duomenų bazę. Gal juos dominantis automobilis pakliuvo į radarų akiratį?“, – kai kurias policijos paslaptis atskleidžia E.Tučis.
Patrulis greitį gali matuoti ir prie veikiančio „inkilo“
Šiuo metu Vilniuje stovintys aparatai gali matuoti greitį, fiksuoti automobilius, važiuojančius degant raudonam šviesoforo signalui (įrengti Antakalnio g. ir Ozo g.), jie fotografuoja ir lengvuosius automobilius, važiuojančius visuomeninio transporto eismo juostomis (tokie radarai stovi Ukmergės g. kalno viduryje, Konstitucijos pr., Pylimo g.). Tiesa, pastaruoju atveju Vilniaus pareigūnams vėliau tenka iš bendro pažeidėjų srauto atrinkti taksi automobilius, kuriems nuo rugsėjo pirmosios irgi suteikta teisė važiuoti troleibusų ir autobusų juostomis.
Greičio matuoklių padarytos nuotraukos bylose tapo neginčijamu įrodymu. Dabar tokių atvejų nebepasitaiko, nors kriminalistai iki šiol mūsų prašo peržiūrėti duomenų bazę. Gal juos dominantis automobilis pakliuvo į radarų akiratį?Sostinėje statomi greičio matuokliai vis dar fiksuoja atvažiuojančio transporto srautą. Todėl įžūlūs motociklininkai nieko nesibaimindami skrieja gatvėmis greitį viršydami kelis kartus (motociklų valstybiniai numeriai tvirtinami tik gale). E.Tučis teigia, kad ir šiems pažeidėjams greitai baigsis „katino dienos“. Užmiesčio keliuose jau stovi keli greičio matuokliai, fiksuojantys nuvažiuojančių transporto priemonių pažeidimus.
Policijos pareigūnus juokina kartais pasigirstančios šnekos, kad, ant numerių užklijavus specialią plėvelę, greičio matuoklis nefiksuos pažeidimo. Pareigūnai tvirtina, kad net ir plėvele aptraukti numeriai nuotraukose matosi kuo puikiausiai, pažeidėjai nuobaudų neišvengia. Pareigūnai teigia, kad nuo radaro plėvelės pasislėpti nepadeda, tačiau yra buvę atvejų, kad, ją bandant nuimti nuo numerių, valstybiniai ženklai yra sugadinami. Už numerius, neatitinkančius standartų irgi skiriamos nuobaudos.
Vilniaus policija naudoja vienuolika įrangos komplektų, kurie kilnojami iš vieno „inkilo“ į kitą. Klysta tie, kurie mano, jog policijos patruliai, pasirinkdami vietas, kuriose matuos greitį, žino, kuris matuoklis tuo metu veikia, kuris ne. Gali būti taip, kad policijos patruliai greitį matuoja greta funkcionuojančio „inkilo“.
„Yra buvę, kad aparatas užfiksuoja pažeidimą, išsikviečiame žmogų, o jis stebisi, kaip čia atsitiko, jog patrulis jo pažeidimo neužfiksavo, bet iš karto suveikė greičio matuoklis. Viskas paprasta. Patruliai niekada nežino, kuris aparatas veikia. Mes patruliams niekada to nesakome. Žmogus, pamatęs policininką, sumažino greitį, jį pravažiavęs, vėl paspaudė. O ten veikiantis greičio matuoklis stovi“, – sako E.Tučis.
Baudžiami visi
Kai greičio matuoklis užfiksuoja pažeidimą, nuotraukos iš karto keliauja į saugyklą, pačiame aparate jos nėra saugomos. Vilniuje vos pastačius pirmuosius matuoklius, yra buvę atvejų, kai įpykę vairuotojai juos net sušaudydavo, norėdami taip sugadinti įrangą ir išvengti baudos. Tačiau duomenys visais atvejai išliko, o pagal paskutines nuotraukas policijai net pavyko nustatyti ginkluotus chuliganus.
Šiuo metu visi greičio matuokliai yra saugomi, jie sujungti su policijos apsaugos pultais, į bet kokį aparato pažeidimą iš karto reaguojama.
Niekas ten su pažeidėjais nesiterlioja. Jeigu jau gyvename Europos Sąjungoje, o dauguma ES šalių yra nusistačiusios tokias teisės normas, reiškia, jog niekas jokių žmogaus teisių nepažeidinėja. Jeigu jie taip dirba, galime ir mes taip dirbti.Vilniaus kelių policijos valdyboje dirba šeši žmonės, kurie du tris kartus per savaitę iš duomenų bazės paima matuoklių padarytas nuotraukas ir pagal automobilių valstybinius numerius nustato transporto priemonių savininkus, kurie ir kviečiami atvykti pas pareigūnus.
„Įstatymas mums suteikia teisę pažeidėjo ieškoti pusę metų. Jei nustatomas pažeidėjas, bet jis serga, yra išvykęs ar kokios nors kitos priežastys neleidžia jo iš karto nubausti, terminas pratęsiamas dar pusei metų. Tokiu atveju nuo pažeidimo padarymo iki nuobaudos paskyrimo mums suteikiami metai“, – pasakoja pareigūnas.
Iškviestam į policiją vairuotojui parodoma greičio matuoklio daryta nuotrauka, žmogus parašo paaiškinimą, policija surašo protokolą ir pažeidėjui skiriama bauda. Jei greitis viršytas daugiau kaip 50 km/val., nuobaudą (o tai gali būti net administracinis areštas) skiria teismas. Šiemet pagal greičio matuoklių užfiksuotus duomenis arešto bausmė dar niekam nebuvo paskirta.
Anksčiau žmonės dar prašydavo padovanoti matuoklių darytas nuotraukas atminčiai. Tačiau dabar „modeliai“ tuo nebesidomi. O ir kam jos pažeidėjui reikalingos?
E.Tučis tvirtina, kad, daugėjant greičio matuoklių mieste, užfiksuojama daugiau pažeidimų bei skiriama daugiau baudų. Vien šiemet per devynis mėnesius greičio matuokliai užfiksavo apie 4500 pažeidimų. 2006 m. buvo užfiksuoti 3222 pažeidimai, 2007 m. – 6822.
Pasak Vilniaus policijos pareigūno, nubaudžiami visi, kuriuos užfiksuoja greičio matuokliai (išimtis daroma tik į iškvietimus skubantiems spec. tarnybų automobilių vairuotojams). Yra buvę atvejų, kai iškviestas žmogus atsinešdavo įrodymų, jog greitį viršijo veždamas sunkiai sergantį artimą giminaitį į ligoninę. Pareigūnai teigia neabejojantys, kad žmogus sako tiesą, tačiau jei buvo pažeidimas, policija privalo už jį nubausti.
Tokiais atvejais žmogui skiriama minimali nuobauda, jam pasiūloma su visais įrodymais kreiptis į teismą, nes tik teisėjas gali sušvelninti bausmę. Beveik visais atvejais teismai policijos paskirtas bausmes sušvelnino.
„Bet galiu pasakyti ir kitaip. Mieste tikrai yra greitoji pagalba ir jos gydytojai, dirbantys profesionaliai. Jie gali suteikti profesionalią pagalbą. Išsikvietęs medikus, žmogus pats pažeidimo nebūtų padaręs“, – sako E.Tučis.
Labai retais atvejais į greičio matuoklių akiratį patenka ir diplomatiniais numeriais „papuošti“ automobiliai. Tokiais atvejais yra informuojamas Užsienio reikalų ministerijos Konsulinis skyrius, kurio prašoma apie pažeidimą informuoti atitinkamą ambasadą. Jei paaiškėja, kad pažeidimą padarė asmuo, neturintis diplomatinio imuniteto, kurį galima bausti bendra tvarka, policija prašo, kad visa medžiaga būtų grąžinta, o pažeidėjui skiriama nuobauda.
Su pažeidėjais nesiterlioja
E.Tučis sako, kad vietos greičio matuokliams nėra parenkamos bet kaip. Dažniausiai atsižvelgiama į galimą avarijų riziką, matuoklius stengiamasi statyti vadinamuosiuose „juoduosiuose taškuose“, tuose vietose, kur yra didžiausia grėsmė pėstiesiems.
Šiuo metu Seime guli įstatymo projektas, kurį priėmus policijos darbas šiek tiek palengvėtų, pareigūnams nereikėtų ieškoti ir pas save kviestis pažeidėjų. Pagal įstatymo projektą, bausti galima būtų tiesiogiai transporto priemonės savininką, jam nuobaudos kvitą su greičio matuoklio nuotrauka ir surašytu protokolu būtų galima nusiųsti tiesiog paštu.
Jei automobilio savininkas nesutiktų su paskirta bauda, kadangi jo mašiną vairavo kitas asmuo, jis tiesiog ateitų į policiją ir praneštų, kam patikėjo savo mašiną. Nuobauda būtų skiriama pažeidėjui.
„Taip daroma daugelyje Europos šalių – Švedijoje, Suomijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Ten niekas nekalba, kaip kartais pas mus pasigirsta, apie žmogaus teisių pažeidimus. Visi taip dirba. Reiškia pažeidimų nėra, žmogaus teisės gerbiamos“, – sako E.Tučis.
Pareigūnas remiasi Helsinkio policijos pavyzdžiu. Suomijos sostinės pareigūnai trimis ar keturiais automobiliais iš ryto miesto gatvėse matuoja greitį, tačiau pažeidėjų nestabdo, tik juos fiksuoja. Vėliau jie iš stacionarių greičio matuoklių į savo laikmenas įsikelia duomenis su užfiksuotais pažeidėjais.
Po pietų Helsinkio policininkai grįžta į savo būstinę, apdoroja duomenimis, susisiekia su mokesčių inspekcija (Suomijoje baudos skiriamos pagal tai, kiek žmogus uždirba. Kuo daugiau uždirba – tuo didesnė bauda skiriama), paskaičiuoja baudas ir kvitus su nuotraukomis išsiuntinėja automobilių savininkams. Darbas baigtas.
Būna, kad po kiek laiko policijoje pasirodo nubaustas automobilio savininkas, kuris teigia, kad mašinos nevairavo tuo metu, kai buvo užfiksuotas pažeidimas. Jei savininkas pasako, kad automobilį buvo patikėjęs kitam žmogui, baudos kvitas perrašomas pažeidėjo vardu ir siunčiamas jam. Jei savininkas pradeda išsisukinėti, teigdamas, kad nežino ar neatsimena, policininkai su juo į kalbas nebesileidžia – bauda išrašyta, būk geras ir sumokėk.
„Niekas ten su pažeidėjais nesiterlioja. Jeigu jau gyvename Europos Sąjungoje, o dauguma ES šalių yra nusistačiusios tokias teisės normas, reiškia, jog niekas jokių žmogaus teisių nepažeidinėja. Jeigu jie taip dirba, galime ir mes taip dirbti“, – teigia E.Tučis.
