2009 09 11

Be gelbėjimosi rato baseinas neišgyvens

Sostinėje po visą vasarą trukusios pertraukos duris lankytojams atidarė Lazdynų mikrorajone įsikūręs baseinas. Pertraukos metu šiek tiek išbridęs iš skolų baseinas neturi jokio plano kaip jų ateityje išvengti. Recepto neturi ir baseino savininkė Vilniaus miesto savivaldybė.
Lazdynų baseinas jau atidarytas, tačiau lankytojų kol kas nedaug. Čia besitreniruojantys jaunieji plaukikai priversti iš savo kišenės mokėti už baseino nuomą, nes savivaldybė nuomos kainą kompensuos tik nuo spalio.
Lazdynų baseinas jau atidarytas, tačiau lankytojų kol kas nedaug. Čia besitreniruojantys jaunieji plaukikai priversti iš savo kišenės mokėti už baseino nuomą, nes savivaldybė nuomos kainą kompensuos tik nuo spalio. / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Ilgiausias ir didžiausias Vilniaus baseinas rugsėjo 5-ąją sugrįžo iš atostogų. Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai priklauso 100 proc. bendrovės „Lazdynų laisvalaikio centras“ akcijų, buvo nusprendusi ne vienam mėnesiui, kaip buvo anksčiau, o visai vasarai uždaryti baseiną. „Lazdynų laisvalaikio centro“ direktorius Romualdas Grigas prisipažino, kad kol baseinas buvo uždarytas, jiems pavyko sumažinti skolą, kuri gegužės mėnesį siekė 210 tūkst. Lt.

„Savivaldybė dar gegužę per kelis kartus pervedė dalį pinigų, kuriuos buvo skolinga už Vilniaus vandens sporto mokyklos mokinių treniruotes ir už komunalinius mokesčius“, – pasakojo R.Grigas. Jo teigimu, šiuo metu savivaldybės skolos baseinui sumažintos iki 66 tūkst. Lt“, – sakė R.Grigas.

Paklaustas, ar, pradėjus naująjį darbo sezoną, vėl neteks bristi į skolas, R.Grigas tik skėsčiojo rankomis. „O ką mes galime pakeisti? Jei savivaldybė neturi pinigų ir nesumoka mums, mes savo ruožtu neturime už ką mokėti nei darbuotojams, nei už įvairias komunalines paslaugas“, – atviravo R.Grigas. „15min“ kalbintas mero pavaduotojas Gintautas Babravičius sakė, kad nėra jokių garantijų, jog baseino šiemet neištiks ankstesnių metų likimas – bridimas į milžiniškas skolas.

Lazdynuose esantis profesionalus baseinas balansuoja ant išlikimo ribos. Nuolat šiame baseine treniruojasi apie 600 profesionalių sportininkų, kasmet baseine apsilanko 40–50 tūkst. eilinių vilniečių. „Didžioji dalis plaukikų – iš Vilniaus vandens sporto mokyklos, dėl kurios ir kyla visos problemos. Savivaldybė nemoka už baseino naudojimą treniruotėms. Dėl suaugusiųjų profesionalų problemų nekyla – už plaukikus tvarkingai sumoka Lietuvos olimpinis sporto centras“, – sakė baseinui vadovaujantis R.Grigas.

Jis tvirtino, kad pakankamai tvarkingai moka ir kitos įstaigos – kavinės, parduotuvės – kurioms nuomojamos atliekamos patalpos.

Norinčiųjų plaukti yra begalės. Neabejoju, kad tarp jų yra ir tokių, kurie gali tapti profesionalais. Tačiau reikia tiesiog paskatinimo iš valdžios – reikia daugiau baseinų.

Sportininkai – kritiški

Šiuo metu baseine auklėtinius treniruojanti plaukimo trenerė Renata Juškienė įsitikinusi, kad baseinas – puiki investicija miestui. „Jei baseinas yra tvarkingas, į jį galima kviesti svečių, rengti tarptautines varžybas. Iš karto visi aplinkiniai viešbučiai, kavinės atsigautų. O į šį baseiną juk nekviesi svečių, nes sportininkai ir apie savo saugumą galvoja“, – kritiškai baseino būklę vertino R.Juškienė.

„Baseino būklė apgailėtina, tačiau džiugu, kad jis iš viso atsidarė. Nesuprantu, kaip Vilnius gali būti be baseino“, – sakė profesionalus plaukikas Giedrius Titenis. Jis pats treniruojasi Anykščiuose, mat ten gyvena. Paklaustas, ar Lietuvoje iš viso yra pakankamai geros būklės baseinų, sportininkas buvo santūrus. „Treniruotėms baseinų yra ir Alytuje, ir Klaipėdoje, ir Kaune, ir Elektrėnuose, ir Anykščiuose. Tačiau kokių rimtesnių varžybų, pavyzdžiui, Europos čempionato, mūsų sąlygomis nebūtų galima surengti“, – neslėpė G.Titenis.

Jam pritarė ir plaukikas Vytautas Janušaitis. „Atrodo, provincijose, mažesniuose miesteliuose baseinų situacija taisosi: ir Marijampolė, ir Utena turi baseinus. O Vilniaus nesuprantu: turi vieną baseiną ir tą nori uždaryti“, – piktinosi sportininkas. Jis pasakojo, kad, lyginant su kaimynine Latvija ar Estija, Lietuvos situacija tragiškiausia. „Norinčiųjų plaukti yra begalės. Neabejoju, kad tarp jų yra ir tokių, kurie gali tapti profesionalais. Tačiau reikia tiesiog paskatinimo iš valdžios – reikia daugiau baseinų“, – sakė olimpietis V.Janušaitis.

Svarsto koncesijos variantą

Vilniaus savivaldybės Kultūros ir ugdymo departamento Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algimantas Liubinskas atskleidė, kad keletas įmonių jau domisi galimybe investuoti į „Lazdynų laisvalaikio centrą“. „Bendrovė „Minoleta“ jau pernai koncesijos pagrindu norėjo rekonstruoti baseiną, o dabar atsirado dar keletas susidomėjusių koncesija. Tačiau tokius klausimus sprendžia aukštesnė valdžia“, – glaustai kalbėjo A.Liubinskas. Jis tik paaiškino, kad praėjusios Savivaldybės kadencijos metu baseino klausimas buvo svarstomas ne kartą. „Buvo parengtas baseino rekonstrukcijos projektas, kuriame buvo numatyta renovuoti seną baseiną ir statyti priestatą naujam baseinui. Šio projekto vertė – apie 20 mln. Lt“, – sakė A.Liubinskas.

G.Babravičius pasakojo, kad šiuo metu savivaldybėje yra rengiami dokumentai dėl galimybės „Lazdynų laisvalaikio centrą“ rekonstruoti ir valdyti koncesijos pagrindu.

Kai šie dokumentai bus parengti, greičiausiai bus skelbiamas viešasis konkursas paslaugai pirkti. „Manome, kad paslaugą reikėtų pirkti vieneriems metams, o orientacinė paslaugos pirkimo kaina kol kas yra 50 tūkst. Lt“, – teigė G.Babravičius.

Savivaldybė dabartiname miesto biudžete baseino nuomai Vilniaus vandens sporto mokyklai yra numačiusi 662,4 tūkst. Lt. Tačiau dėl 183,1 tūkst. Lt skolos baseino nuomai visiems metams skirta suma sumažėjo iki 479,3 tūkst. Lt.


 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis