Nacionalinio stadiono griaučiai ant Šeškinės kalno po truputį grimzta į praeitį. 2007 metais nuspręsta stadiono statybas atnaujinti, buvo investuota per 100 mln. Lt, tačiau lėšos baigėsi, o griaučiai atrodo praktiškai taip pat, kaip prieš 20 metų, kai 1991 metais statybos buvo sustabdytos pirmą kartą.
Projektų buvo ne vienas
Praradusi viltį, kad nacionalinis stadionas kada nors bus pastatytas, Vilniaus savivaldybė vėl atsigręžė į „Žalgirio“ stadioną. Dar 2004-aisiais stadioną, Koncertų ir sporto rūmus ir apie 13 ha teritoriją aplink šiuos objektus įsigijo verslininko Vladimiro Romanovo valdoma Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG), pateikusi ne vieną stadiono ir visos teritorijos rekonstrukcijos projektą, tačiau jie taip ir liko popieriuje.
2005 metais visuomenei buvo pristatytas „Žalgirio“ stadiono ir Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projekto koncepciją, kurios autorius – Italijos architektas Massimiliano Fuksas. Projektas nebuvo įgyvendintas ir 2008 metais įvyko naujas tarptautinis konkursas, kuriame nugalėjo architekto Sigito Kuncevičiaus projektas.
Anot Vilniaus mero Artūro Zuoko, Vilniaus savivaldybės ir ŪBIG derybos dėl galimybės rekonstruoti stadioną ar perimti dalį teritorijos, kur yra „Žalgirio“ stadionas, vyksta jau metus.
„Einame į tarybą su sprendimu skelbti konkursą dėl stadiono statybos. Tai tik procedūros, jeigu įstatymai būtų kitokie, tai būtų galima greičiau ir lengviau padaryti, bet šios procedūros privalomos. Tikslas – daryti bendrą projektą, kad savininkai statytų prekybines patalpas, o ant jų pirmojo aukšto stogo būtų pastatytas ne mažiau kaip 8 tūkst. vietų IV UEFA kategorijos stadionas“, – teigė A.Zuokas.
Turėtų normalų stadioną
Mero teigimu, tokiame stadione galėtų būti žaidžiamos aukščiausio lygio rungtynės. „Vienos vietos kaina neturėtų viršyti 2,5 tūkst. eurų (apie 8,6 tūkst. Lt – aut.past.). Tai turėtų būti IV kategorijos stadionas, be to, tai miesto centras, tad ir architektūra turi būti atitinkama. Pastatytą stadioną mes išsipirktume per 10 metų, o jis kainuotų apie 20-25 mln. eurų (70-80 mln. Lt)“, – teigė meras.
Sutartį pasirašyti turėtų teritorijos savininkas ir Vilniaus miesto savivaldybė. „Dalis statomo objekto priklausytų mums, komercinės patalpos – savininkams. Automobilių stovėjimo vietos būtų padalintos ir mums, ir jiems. Jie investuoja ir stato, o mes išsiperkame stadioną su jam priklausančiomis patalpomis per 10 metų“, – planą dėstė A.Zuokas.
Stadionas būtų skirtas tik futbolui, jame įsikurtų Vilniaus „Žalgirio“ komanda, vyktų ir kitų klubų varžybos, galbūt – koncertai.
Toks projektas, anot mero, tenkina ir teritorijos savininkus ŪBIG.
Sutvarkytų ir aplinką
Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas pabrėžė, kad savivaldybei rūpi ne tik pastatyti modernų stadioną, bet ir sutvarkyti visą teritoriją aplink jį bei Koncertų ir sporto rūmus.
„Norime sutvarkyti ir tą kvartalą aplink stadioną. Ten viskas apleista – ir senas buvęs baseinas, ir sporto mokykla, atsarginė aikštė. Norime, kad pagal seną tradiciją ten išliktų ir stadionas“, – teigė R.Vaiginas.
Savivaldybė siekia tapti stadiono savininke, tačiau skelbti konkursą ir rasti stadiono operatorių, kuris rūpinsis priežiūra. Galbūt tai galėtų daryti „Žalgirio“ klubas.
