Su Vilniaus daugiabučių namų bendrijų pirmininkai ir atstovais susitikęs Vilniaus šilumos tinklų direktorius Arūnas Keserauskas į daugelį klausimų, kurie buvo susiję su šilumos punktų priežiūra, negalėjo atsakyti. Jis gyventojams patarė kreiptis į aukštesnę instituciją – Energetikos ministeriją, nes būtent ji privalėjo parengti tvarką, kaip privalo būti įgyvendinamas Šilumos ūkio įstatymas.
Trūksta išaiškinimo
„Aš žinau, kad tvarką ir visus išaiškinimus turi parengti Energetikos ministerijos. Iki šiol mes jų nesulaukėme ir nežinome, ką daryti, nežinome, kaip dabar remontuoti mūsų turtą. „Vilniaus energija“ to negali daryti, mes irgi negalime nieko daryti, todėl laukiame, kad būtų išaiškinta, kaip elgtis – gal turi žmonės patys mokėti papildomą mokestį tiems remontams. Turtas mūsų, bet mums neleista, nėra pinigų, už ką jį remontuoti“, – skėsčiojo rankomis A.Keserauskas.
Vilniaus šilumos tinklų vadovas teigė nesuprantąs, kodėl ministerija iki šiol nepateikė išaiškinimo ir net neatsako į klausimus, kada reikėtų laukti nustatytos tvarkos.
A.Keserausko teigimu, šilumos punktai daugiabučiuose visada buvo Vilniaus šilumos tinklų nuosavybė, kuriuos modernizavo „Vilniaus energija“, kadangi ji šiuo metu yra sostinės šilumos ūkio operatorius. Tačiau pagal naująjį Šilumos ūkio įstatymą šilumos tiekėjas neturi teisės kištis į šilumos punktų veiklą, tad negali vykdyti ir šilumokaičių priežiūros, o tam skirta kainos dalis išimta iš galutinio šilumos tarifo.
„Niekas nieko negali daryti“
„Energetikos ministerija turi pasakyti, kas atsakingas už tų punktų priežiūrą, remontą, koks jų perdavimo mechanizmas gyventojams ir t.t. Kas šilumokaitį turi keisti jam sugedus? Atrodytų, savininkas turi keisti. Tai pagal viską mes savo ūkį esame išnuomoję „Vilniaus energijai“, kad ji prižiūrėtų tą turtą. Bet gauname atsakymą, kad šilumos tiekėjas to negali daryti, nes to neleidžia įstatymas. Tai būtų grubus pažeidimas, už kurį tektų mokėti baudą. Tad susidarė tokia situacija, kad niekas nieko negali daryti“, – apie padėtį kalbėjo A.Keserauskas.
Vilniaus šilumos tinklų vadovo teigimu, šios situacijos įkaitais tapo daugiabučių namų administratoriai ir šilumos punktų prižiūrėtojai, nes jie yra atsakingi, kad šiluma atkeliautų iki vartotojų butų, tad sugedus šilumokaičiui kaip ir turėtų jį remontuoti, tačiau savo lėšomis. Kaip vėliau tuos pinigus tektų išsireikalauti iš gyventojų, taip pat nėra aišku, anot A.Keserausko, galbūt pateikiant ieškinį.
Vis dėlto juodų scenarijų A.Keserauskas nelinkęs piešti, jis teigė esąs tikras, kad ministerija situaciją išaiškins ir neteks laužyti galvą, ką daryti su gendančiais šilumokaičiais.
Atsakingas prižiūrėtojas
Energetikos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Kęstutis Jauniškis 15min.lt tvirtino, kad situacija yra pakankamai aiški. Naujosios Šilumos ūkio įstatymo pataisos numato draudimą šilumos tiekėjui vykdyti jam nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų priežiūrą. Tokiu būdu nuo įstatymo priėmimo esamas šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas automatiškai perima iš šilumos tiekėjų pareigą rūpintis šilumos punkto technine priežiūra, matavimais, bandymais, paleidimo ir derinimo darbais bei smulkiais remonto darbais.
„Visas prižiūrėtojo darbų sąrašas yra nustatytas Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos apraše, o šiuos darbus prižiūrėtojas privalo atlikti iš gyventojų mokamo priežiūros tarifo“, – teigė K.Jauniškis.
Anot Energetikos ministerijos atstovo, kitus šilumos punkte būtinus remonto ir atstatymo darbus, pvz., didelių avarijų likvidavimą, šilumos punkto įrenginių (šilumokaičio, pavaros ir pan.) keitimą, kol šilumos punktas bus perduotas gyventojams, privalo atlikti šilumos punkto savininkas, t. y. šilumos tiekėjas, savo lėšomis. „Šilumos punktą perleidus gyventojams, šie galės pasirinkti: ar nuolat kaupti pinigus tokiems darbams, ar sumokėti už tokius darbus (reikiamus darbus, įrenginius) tik esant reikalui, pvz. sugedus šilumokaičiui“, – aiškino K.Jauniškis.
Per pastaruosius penkerius metus Vilniuje renovuota apie 1000 daugiabučių namų šilumos mazgų. Apie 150 Vilniaus daugiabučių namų vis dar neturi savo šilumos mazgų ir atskirų įvadinių šilumos skaitiklių.
