„Už tokią kainą – tokia ir kokybė“, – interviu „15min“ sakė du sostinėje dirbantys taksistai Mantas ir Paulius, nenorėję, kad būtų skelbiami jų tikrieji vardai.
Jie papasakojo, kad didžiąją laiko dalį vairuotojams tenka dirbti tam, kad darbdaviui sumokėtų kartais net kelis tūkstančius litų siekiantį mokestį, todėl jiems į kišenes nubyra centai. Anot jų, paslaugų tarifai jau seniai per maži, todėl kartais tenka dirbti visą parą.
Pašnekovai skaitiklio sukiojimo nelaiko didele blogybe, esą už kelionę papildomai sumokėtas litas ar du – tai arbatpinigiai, kurių sostinėje taksistams niekas nepasiūlo.
Norint užsidirbti tenka arti
– Jus pykdo tai, kad klientai nėra patenkinti taksi paslaugų kokybe. Kodėl?
Mantas: Ne tik „15min“ rašė apie tai, kad mūsų neįmanoma savaitgaliais prisikviesti. Televizijos laidose buvo aiškinama, kad taksistų mašinas kone patiems keleiviams tenka stumti, kad visi girti, nesiskutę ir nesiprausę. Tai labai piktina. Vilniuje dirba apie tūkstantis taksistų, bet ne visi tokie. Jeigu būtų normalūs paslaugų tarifai, suprastume žmonių pasipiktinimą, kad automobiliai seni, kad taksi neatvažiuoja. Bet jūs pieno parduotuvėje už vieną centą nenusipirksite.
– Kokios turėtų būti taksi paslaugų kainos?
Mantas: Pirmiausia pažiūrėkite į degalų kainas. „Martono“ taksi važiuoja 1,60 Lt, „Merselita“ – 1,50 Lt už kilometrą tarifu. Bet yra bendrovių, kurios važinėja po 1,35 Lt už kilometrą. Automobilius reikia remontuoti, apdrausti, o kur dar degalai... Galėtų būti bent 2 Lt už kilometrą, kaip Kaune. Žinoma, tada taksi nebevažinėtų studentai, bet savaitgaliais jį būtų galima išsikviesti be problemų.
Jeigu dirbi kaip visi balti žmonės – 9 valandas, o iš jų viena valanda skirta pietums, 1 tūkst. Lt sau per mėnesį neuždirbsi.
Pasakojo Paulius.
Paulius: Dar viena išeitis – nustatyti minimalią kelionės kainą, kuri būtų 10 Lt.
– Vilniaus taksi vežėjų asociacijos „Sosveta“ vadovas Romualdas Bieliauskas „15min“ yra sakęs, kad nereikia žmonėms gerti, tada nereikės ir taksi.
Paulius: Tai – siaubas. Reikėjo jam laikyti liežuvį už dantų.
Mantas: Taip neturėtų kalbėti žmogus, iš taksi verslo susikrovęs ne vieną milijoną. Kaip jam ne gėda taip sakyti? Juk reikia džiaugtis, kad žmonės turi pinigų ir važinėja. Gėda klausytis tokių kalbų.
– Nuo ko priklauso taksisto alga?
Paulius: Tokio dalyko kaip alga apskritai nėra. Niekas mums atlyginimų nemoka. Ant popieriaus parašyta, kad gauname vidutiniškai 300 Lt.
Mantas: Mano „popierinė“ alga buvo 180 Lt. Mėnesio pabaigoje aš jos nematydavau. Tiesiog ateini, pasirašai, kad gavai pinigus, bet jų nėra. Viskas tvarkoma juodojoje buhalterijoje. Taksistas kas mėnesį bendrovei moka fiksuotą sumą, vadinamąjį „automobilio mokestį“. Jei važinėji savo automobiliu, atiduoti apie 1 tūkst. Lt, jeigu bendrovės – apie 2–3,5 tūkst. Lt. Jūs įsivaizduokite, kad dirbate taksiste ir jums kas mėnesį ant darbdavio stalo reikia pakloti 3 tūkst. Lt, nusipirkti degalų, kuriems per mėnesį reikia dar apie 1 tūkst. Lt. Kas jums lieka?
– Koks tuomet jūsų uždarbis per mėnesį?
Paulius: Šiandien dirbdamas susirinkau 50 Lt. O už šią dieną bendrovei turiu atiduoti 100 Lt. Jeigu dirbi kaip visi balti žmonės – 9 valandas, o iš jų viena valanda skirta pietums, 1 tūkst. Lt sau per mėnesį neuždirbsi. Patikėkite, jokiu būdu neuždirbsi.
Mantas: Jeigu dirbi po 12–13 valandų per parą, tada uždirbi šiek tiek daugiau. Aš kelias dienas dirbu nuo 8 iki 20 val., vėliau – visą parą, tada kažką uždirbu. Per savaitę tris dienas dirbi vien tam, kad sumokėtum mokestį įmonei ir už degalus. Ką užsidirbi vėliau – tas tavo. Jeigu neuždirbi, nieko ir neturi.
Paulius: Aš dažniausiai dirbu nuo 13 val., darbą baigiu 3 val. ryto, savaitgaliais – nuo 11 val. priešpiet iki 6 val. ryto. Tokiu tempu ardamas gali užsidirbti nuo 2 iki 3 tūkst. Lt per mėnesį, bet ne daugiau.
Profsąjungos kurti nedrįsta
– Jeigu viskas taip blogai, kodėl nekalbate su darbdaviais arba neieškote kitos veiklos?
Paulius: Buvo tokių, kurie bandė teisybės ieškoti...
Mantas: Vienas taksistas kalbėjo apie profesinės sąjungos įkūrimą, bet jam buvo pasakyta, kad jeigu dar prabils, jo paslaugų nebereikės. Yra profsąjunga ar net dvi, bet joms vos keli taksistai priklauso. Norint kažką pasiekti, taksistai turi būti vieningi, bet to niekada nebus.
Paulius: Paskutinis taksistas, kuris bandė daryti perversmus, daugiau į nė vienos Vilniuje veikiančios taksi įmonės duris pasibelsti niekada nebegalės.
– Kodėl toks žmogus negali įsidarbinti kitoje taksi bendrovėje?
Mantas: Visi susiję. Susirenka visų įmonių savininkai ir sprendžia, ar kelti taksi paslaugų tarifus. Buvo viena bendrovė, bandžiusi be susitarimo juos pakelti, tačiau kitos bendrovės nesekė įkandin, todėl juos teko sumažinti. Jiems vienodai, kokiu tarifu tu važinėsi ir kiek valandų arsi. Didžiausių taksi firmų vadovai namus statosi. Jie – pati tikriausia mafija. Girdėjau, kad vienas ir sraigtasparnį svarsto pirkti. Visos Vilniuje veikiančios taksi bendrovės priklauso keliems asmenims, o sąlygas diktuoja trys žmonės.
Kažkuriais metais „Martonas“ sumokėjo 1,5 mln. Lt mokesčių, o visos kitos taksi bendrovės kartu nesumokėjo nė 1 mln. Lt. Bendrovių uždarbiai – milijoniniai, o ką jie deklaruoja? Centus, lašą jūroje. Kai kuriose bendrovėse mokestį už automobilį sumoki grynais, tačiau tie pinigai niekur nefiksuojami, jų nėra. Oficialiai išeina taip, kad taksi bendrovė užsiima labdara, duoda tau mašiną, moka algą. Yra bendrovių, kurios nelinkusios elgtis labai įžūliai, jos mokesčių daugiau sumoka negu kitos. Tačiau yra tokių įmonių, kuriose žmonės apskritai dirba be darbo sutarčių, ten visi pinigai yra „juodi“.
– Tačiau bendroves tikrina Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Jeigu tai, ką pasakojate, yra tiesa, inspektoriai būtų seniai supratę, kad mokesčiai yra vagiami.
Mantas: Nueina žmonės iš bendrovės ir į VMI, ir į Vilniaus savivaldybę, gerai „patepa“, tuo viskas ir baigiasi. O taksistas lieka kvailio vietoje, jam per reidą savivaldybė išrašo baudą už pažeidimus, o bendrovei – nieko.
– Ką reikėtų daryti, kad jums dirbti būtų paprasčiau?
Mantas: Reikia, kad būtų įvestas mašinų „amžiaus“ limitas, nes daugiau kaip prieš dvidešimt metų pagamintas automobilis yra nesaugus. Reikia sutvarkyti tarifus, padaryti normalią vairuotojų atranką, nustatyti fiksuotus atlyginimus, padorius darbo grafikus. Tačiau jeigu visą veiklą pradėti vykdyti „švariai“, pagal įstatymus, taisykles, įmonės taksistams turėtų pirkti degalus. Tada taksistai pradėtų jį vogti.
– Ar jūs gavote baudas per neseniai savivaldybės ir VMI vykdytą reidą?
Mantas: Negavome. Pagal nustatytus grafikus, mes galime dirbti tik po tris ar keturias valandas, nes didžioji dalis taksistų yra įdarbinti puse ar ketvirčiu etato. Visu etatu dirba vienetai, dažniausiai tie, kuriems pensija nebetoli. Vienoje bendrovėje dirbau apskritai be darbo sutarties, manęs niekas nepagavo kelerius metus. O per pastarąjį masinį taksistų tikrinimą problemos buvo išspręstos labai paprastai – taksistams buvo išdalinta daug lapelių su antspaudais, kuriuos reikėjo užpildyti kas kelias valandas. Užrašai ant lapelio, kad pradėjai darbą, pasirašai, praeina trys ar keturios valandos, niekas nepatikrina, išmeti lapelį, imi kitą, pildai iš naujo ir vaidini, kad ką tik pradėjai darbą. Skaitliuko apskaitos juk nėra.
„Skaitliukas gali suktis labai gretai“
– Kodėl taksisto darbas yra sunkus?
Mantas: Prieš kelias dienas manęs vos neprimušė. Taksistams tenka ginkluotiems važinėti.
Paulius: Kai kurie klientai, prisiskaitę laikraščių ir prisižiūrėję televizoriaus, mano, kad taksistai klientus apgaudinėja, todėl bando mus auklėti. Išgėrę įgauna drąsos, o tada prasideda... Konfliktų kyla visokių, bet galiu užtikrinti, kad labai retai jų iniciatoriumi būna taksistas.
Mantas: Na, kodėl, visko būna. Aš manau, kad taksi sistemoje reikia padaryti tam tikrą apsivalymą. Taksistais dirba labai spalvinga publika, nes nėra atrankos. Todėl pas mus dauguma taksistų – padugnės. Dirba ir alkoholikai, ir narkomanai. Vienas taksistas prie mano akių susileido heroino ir nebegalėjo vairuoti. Yra tokių, kurie geria du mėnesius ir po to jiems leidžiama vežioti keleivius. Buvo istorija, kad vienas taksistas „atsijungė“ važiuodamas su keleive. Tąsyk jai, dėkui Dievui, nieko nenutiko. Manau, kad daugelis praregės tik tada, kai nutiks kažkas baisaus. Kaip taksistas gauna licenciją, jeigu nekalba lietuviškai? „Čerez penki į vietą“, – tai viskas, ką jis gali pasakyti.
– Ar jūs bei jūsų kolegos iš tiesų neprisigalvojate suktybių, kaip pagreitinti skaitliuką ir uždirbti daugiau?
Paulius: Kalbant atvirai, jeigu lietuvis ir būna apgautas, tai litu, dviem, bet tikrai ne daugiau.
– Lietuvis? O užsieniečiai?
Paulius: Jeigu atvyksta užsienietis ir jam pinigai kone iš kišenių veržiasi, jam – taip, taksi brangiau. Visoje Europoje priimta taksistams palikti arbatpinigių, tačiau tik ne pas mus. Kas mums belieka? Tik tą litą arbatpinigių patiems prasimanyti. Taksistas per dešimt keleivių susirinks dešimt litų, tai mums jau šiokia tokia suma. Todėl ir sukasi skaitliukai greičiau, nes tarifai maži.
Mantas: JAV taksistai skaitliukus sukioja. Skaitliukas gali suktis greitai, kartais – labai greitai.
