Pasaulio futbolo čempionatas – skaičiais

18449 – savanorių dirbo pirmajame Afrikos žemyne surengtame pasaulio futbolo čempionate. Vyriausiam iš jų buvo net 80 metų.

669 – perdavimų bandė atlikti pasaulio čempionas ispanas Xavi. Tai yra net 104-iais bandymais daugiau nei artimiausias konkurentas vokietis Bastianas Schweinsteigeris. Pagal į baudos aikštelę skersuotus kamuolius Xavi su 42 bandymais liko antroje vietoje, atsilikęs tik nuo geriausio čempionato žaidėjo urugvajiečio Diego Forlano (50).

261 – tiek pražangų buvo atlikta 2010 metų pasaulio futbolo čempionate. Tai yra 85-iomis pražangomis mažiau nei 2006-ųjų pirmenybėse Vokietijoje. PAR taip pat buvo parodyta ženkliai mažiau raudonųjų kortelių – 17-a prieš 26-ias.

145 – įvarčiai buvo įmušti PAR. Tai yra prasčiausias rezultatas nuo tada, kai pasaulio futbolo čempionatuose buvo pradėtas taikyti 64 rungtynių formatas. Įdomu, jog nuo 1998 metų rezultatyvumas pastebimai krenta: Prancūzijoje jis siekė 171 įvarčius, Korėjoje ir Japonijoje (2002 m.) – 161, o Vokietijoje (2006 m.) – 147.

117 – tiek minučių prireikė ispanams, kol Andresas Iniesta pelnė pergalingą įvartį čempionato finale. Šis įvartis tapo vėliausiu pergalingu įvarčiu per visą pasaulio čempionato finalų istoriją.

39 – metų ir 330 dienų amžiaus Davidas Jamesas buvo seniausias žaidėjas šiame pasaulio čempionate. Seniausiu įvartį pelniusiu žaidėju tapo meksikietis Cuauhtemoc Blanco – 37 metai ir 156 dienos, o jauniausias pirmenybėse dalyvavęs futbolininkas buvo danas Christianas Eriksenas – 18 metų ir 120 dienų.

31 – individualių reidų su kamuoliu atliko ispanas Sergio Ramosas. Pasaulio čempionu tapęs gynėjas už nugaros paliko vokietį Lukasą Podolskį (27), ispanus Andresą Iniestą (26) ir Davidą Villą (25) bei argentinietį Lionelį Messi (25).

22 – tiek įvarčių buvo pelnyta rezultyviausiame čempionato stadione „Green Point“ Keiptauno mieste. Johanesburgo „Soccer City“ stadionas liko antras su 20 taiklių smūgių.

22 – žaidėjai išbėgo į aikštelę Vokietijos futbolo rinktinėje – daugiausiai iš visų čempionate dalyvavusių komandų. Mažiausiai žaidėjų keitėsi Slovėnijos, Naujosios Zelandijos ir Šiaurės Korėjos rinktinėse – tik po 15.

19 – pražangų atliko dažniausiai prasiženginėjusiu futbolininku netikėtai tapęs japonas Keisuke Honda. Finale žaidę ispanas Sergio Ramosas ir olandas Markas van Bommelis taisykles iš viso pažeidė po 17 kartų.

14 – tiek įvarčių po šio turnyro pasaulio futbolo čempionatų istorijoje yra pelnęs vokietis Miroslavas Klose, kuris nuo pirmaujančio brazilo Ronaldo atsilieka vos vienu taikliu smūgiu. Antrąją vietą M.Klose dalinasi su legendiniu vokiečiu Gerdu Mulleriu.

14 – geltonųjų kortelių buvo parodyta finalinėse čempionato rungtynėse. Rekordiniu skaičiumi tapęs rodiklis gerokai pranoko ankstesnį didžiausią rezultatą – 6 geltonosios korteles 1986-ųjų finale tarp Argentinos ir Vakarų Vokietijos.

12 – įvarčių pasaulio čempionate įmušė Miuncheno „Bayern“ žaidėjai. UEFA Čempionų lygos laimėtojo Milano „Inter“ klubo žaidėjai pasižymėjo 9-is, o UEFA Europos lygos nugalėtojos Madrido „Atletico“ vienuolikės nariai – 8-is kartus. Skaičiuojant šalių lygose žaidžiančių futbolininkų rezultatyvų nepralenkiama buvo Ispanijos lyga su 29 įvarčiai. Antras liko Vokietijos čempionatas (21), trečias – Italijos (16), ketvirtas – Anglijos (12).

9 – valandas ir 19 minučių įvarčio į savo vartus pasaulio futbolo čempionatuose nepraleidusi Šveicarijos futbolo rinktinė pasiekė naują rekordą ir pralenkė italų pasiekimą (550 minučių).

8 – skirtingos šalys po šių pirmenybių bent kartą yra tapusios pasaulio čempionėmis. Ispanija šiuo titulu džiaugėsi pirmąjį kartą ir tapo pirmąją komanda, sugebėjusia laimėti pirmenybes po pralaimėtų pirmųjų čempionato rungtynių. Ispanai taip pat tapo pirmaisiais europiečiais, iškėlusiais titulą virš galvų ne Europos žemyne vykusiose planetos pirmenybėse.

6 – tiek kartų pasaulio futbolo čempionate kaip treneris dirbo brazilas Carlos Alberto Parreira. Pietų Afrikos Respublikos rinktinei vadovavęs strategas pagerino ir dar vieną rekordą – čempionate treniravo penktąją skirtingą rinktinę.

6 – tik tiek rinktinių iš Europos žemyno pateko į čempionato aštuntfinalį, iš kurių tik trys žengė į ketvirtfinalį – mažiausiai per visą pasaulio čempionatų istoriją. Kita vertus, nors į aštuntfinalį pateko visos penkios Pietų Amerikos žemyno rinktinės, tačiau finale vėl žaidė tik europiečiai.

3,18 – milijono žiūrovų apsilankė čempionato stadionuose. Šis skaičius pasaulio čempiontų istorijoje atsilieka tik nuo JAV (1994 m.), kur pirmenybes arenose stebėjo 3,59 milijono žiūrovų.

3 – žaidėjai: Davidas Villa, Andresas Iniesta ir Carlesas Puyolis pelnė visus Ispanijos rinktinės įvarčius pasaulio čempionate. Kol kas dar nė viena rinktinė nebuvo tapusi pasaulio čempione su tiek mažai skirtingų įvarčių autorių. Ispanai iš viso pelnė vos 8 įvarčius – taip pat yra mažiausiai kaip pasaulio čempione tapusi rinktinė.

3 – tiek brolių žaidė vienoje rinktinėje – Jerry, Jhony ir Wilsonas Palacios, gynę Hondūro garbę. Kol kas pasaulio čempionate dalyvavusioje ekipoje nė karto nebuvo registruota tiek daug giminaičių.

3 – rezultatyvius perdavimus čempionate atliko brazilas Kaka, olandas Dirkas Kuytas ir vokiečiai Thomasas Mulleris, Bastianas Schweinsteigeris bei Mesutas Ozilas – daugiausia iš visų futbolininkų.

2 – minučių ir 39 sekundžių prireikė vokiečiui Thomasui Mulleriui įmušti greičiausią įvartį 2010-ųjų čempionate. Vokietis pasižymėjo ketvirtfinalio rungtynėse, kuriose jo atstovaujama rinktinė 4:0 sutriuškino Argentiną.

1 – abu praėjusio pasaulio futbolo čempionato finalistai neperžengė  etapo! Toks įvykis pasaulio futbolo čempionatų istorijoje buvo užfiksuotas pirmą kartą. Anti-rekordo savininkėmis tapo 2006 metų pasaulio čempionė Italija ir vicečempionė Prancūzija.

1 – tik viena komanda šiame pasaulio čempionate liko nenugalėta. Sunku patikėti, bet ja tapo pasaulio futbolo elitui toli gražu nepriskiriama Naujoji Zelandija, kuri savo pasirodymą baigė grupės etape tris kartus sužaidusi lygiosiomis.

0 – tiek pergalių PAR šventė Italija. Dvi lygiosios ir pralaimėjimas grupių etape yra prasčiausias Italijos rinktinės pasirodymas pasaulio futbolo čempionatų istorijoje. Anksčiau italai laimėdavo bent po vienerias rungtynes.