Ispanijos rinktinė nutraukė 25-ių olandų nepralaimėtų rungtynių seriją, kuri tęsėsi beveik dvejus metus. Ji tapo antrąja komanda, kuri būdama Europos čempionė tapo ir pasaulio čempione. Prieš tai tokį rezultatą pasiekti buvo pavykę tik vokiečiams. Prancūzai taip pat vienu metu turėjo abu titulus, tačiau jie pirma laimėjo pasaulio čempionatą, o po dvejų metų - Europos pirmenybes.
Ispanijos nacionalinė komanda tapo aštunta rinktine, laimėjusia pasaulio čempionatą. Titulais dar pasigirti gali Urugvajaus, Italijos, Vokietijos, Brazilijos, Anglijos, Argentinos ir Prancūzijos rinktinės.
Vicente del Bosque auklėtiniai kartu tapo pirmąja Europos rinktine, laimėjusia planetos pirmenybes už Senojo žemyno ribų. Per 19-a pasaulio čempionatų finaluose dvi Europos rinktinės žaidė aštuntą kartą. Olandams finalo etapas lieka užkeiktas. Šį turnyro etapą jie buvo pasiekę 1974 ir 1978 metais, tačiau, kaip ir šiais metais, abu kartus pralaimėjo.
Geriausio pasaulio čempionato žaidėjo titulą laimėjo Urugvajaus rinktinės puolėjas Diego Forlanas. Kam atiteko kiti apdovanojimai, rasite paspaudę čia.
Daugiau naujienų iš pasaulio futbolo čempionato rasite paspaudę čia.
Olandijos ir Ispanijos rinktinių dvikova vyko 88,5 tūkst. vietų stadione „Soccer City“, esančiame Johanesburgo mieste. Mačo arbitras – meksikietis anglas Howardas Webbas.
Rungtynių eiga
Prieš rungtynes pasaulio čempionato trofėjų į aikštę įnešė 2006 metų planetos pirmenybių nugalėtojų italų rinktinės kapitonas Fabio Cannavaro. Netrukus į aikštę įbėgęs garsus sirgalius Jimmie Jumpas sugebėjo priartėti prie vienos paliktos taurės, tačiau jis apsaugos darbuotojų greitai buvo išneštas iš aikštės.
Ispanai aktyviau pradėjo rungtynes ir jau 5-ą minutę turėjo gerą progą pelnyti įvartį. Olandai neprilygo varžovams pagal kamuolio valdymą, tačiau kartais tikrino ispanų vartininko Ikero Casillaso budrumą tolimais smūgiais.
Įtampa augo ir mačo arbitrui teko raminti vis šiurkščiau žaidžiančius futbolininkus – per 22 minutes parodė keturias geltonąsias korteles. Komandos daug laiko praleido kovodamos dėl kamuolio aikštės viduryje, pavojingų situacijų beveik nekūrė, įpusėjus rungtynėms rezultatas nepakito – 0:0.
Po pertraukos daug aktyviau pradėjo žaisti olandai – spaudė varžovus ir rengė greitas atakas. Aikštėje ir toliau vyravo kieta, kartais net šiurkšti kova.
62-ą minutę Arjenas Robbenas per greitą ataką turėjo progą pelnyti įvartį, kai atsidūrė vienas prieš ispanų vartininką, tačiau I.Casillasas griūdamas kojomis sugebėjo nukreipti kamuolį į šalį. Netrukus tuo pačiu atsakė ispanai, tačiau Davido Viilos smūgis į vartus po A.Robbeno klaidos buvo netaiklus.
Ispanai vis dažniau lankėsi varžovų aikštės pusėje. Savo antrojo šanso per greitą ataką 82-ą minutę neišnaudojo A.Robbenas, o vėliau už pernelyg atkaklų reikalavimą skirti pražangą gavo geltonąją kortelę. Pagrindinis finalo rungtynių laikas baigėsi be įvarčių, komandoms teko žaisti pratęsimą.
Komandos pratęsimą pradėjo itin aktyviai – apsikeitė pavojingomis atakomis, o jas neutralizuoti pavyko tik vartininkams. Žaidimas tapo daug atviresnis, futbolininkai daugiau jėgų skyrė puolamiesiems veiksmams.
Antro pratęsimo kėlinio pradžioje (109 min.) Johnas Heitinga prie savo baudos aikštelės neleistinai stabdė varžovų puolėją Andresą Iniestą. Teisėjas olandui parodė antrą geltonąją kortelę šiose rungtynėse ir išsiuntė iš aikštės ant atsarginių suolo. Ispanai įgijo kiekybinę persvarą.
Po tokio įvykio olandai atsilaikė neilgai. A.Iniesta 116-ą minutę po Cesco Fabregoso perdavimo taikliai smūgiavo į varžovų vartus. Ispanija išsiveržė į priekį 1:0. Olandai mėgino aiškintis dėl teisėjo klaidos prieš tai, kai nebuvo skirtas kampinis prie ispanų vartų, tačiau Howardas Webbas į tai atsakė geltonąja kortele.
Per likusį laiką olandų mėginimai išlyginti rezultatą buvo bergždi. Geriausiu rungtynių žaidėju pripažintas A.Iniesta.