Šį savaitgalį Vilniuje kaip niekad gausu renginių. Ką pats planuojate aplankyti, kas jums atrodo svarbu?
Taip, renginių labai daug, tačiau taip sutapo, kad kaip tik šiam savaitgaliui išvykstu į gastroles į Briuselį. Turiu tam pasiruošti. Jei spėsiu grįžti iki ilgojo savaitgalio pabaigos, manau, būtinai, apsilankysiu bent keliuose renginiuose. Juk Tūkstantmetis – neeilinė proga.
Ir vėl gastrolės. Kodėl mažai koncertuojate Lietuvoje?
Atvirkščiai, manau, kad Lietuvoje koncertuoju labai dažnai. Labai dažnai groju mokyklose, atlieku šviečiamąjį darbą. Tiesiog nesireklamuoju. Man reklamos nereikia, esu ir taip pakankamai gerai žinomas, žmonės renkasi į mano koncertus.
Ar dažnai tenka koncertuoti su trimitininku sūnumi Dominyku?
Ne, nedažnai. Tiesiog Kristupo vasaros festivalio organizatoriai sumanė, kad atidarymo koncerte „Muzikuojančios dinastijos“ turėtų groti keletas muzikuojančių šeimos narių. Viena iš tokių šeimų – mes su sūnumi. Man tai yra gana originali idėja. Džiaugiuosi galėdamas koncertuoti kartu su sūnumi tokiame aukšto lygio festivalyje, į kurį susirenka daugybė muzikos gerbėjų ir mylėtojų.
Ruošimasis koncertui yra ėjimas į kalną, pats koncertas – kalno viršūnė, o po koncerto – ėjimas nuo kalno.
Jūs paskatinote jį irgi rinktis muziko kelią?
Specialiai neskatinau. Greičiau šis jo sprendimas jam pačiam atėjo natūraliai.
Ko reikia, jūsų manymu, kad Lietuvoje klestėtų džiazas?
Man atrodo, kad Lietuvoje jis visai neblogai išplitęs ir populiarus. Žinoma, dar yra kur tobulėti, tačiau palyginus su kai kuriomis šalimis, esame pakankamai išsivystę. Pavyzdžiui, Ukrainoje džiazas dabar tik populiarėja, o pas mus jį žino ir mėgsta nemažai žmonių.
Kaip atsipalaiduojate po koncertų?
Prieš kiekvieną koncertą yra jaudulio ir streso. Galima palyginti, kad ruošimasis koncertui yra ėjimas į kalną, pats koncertas – kalno viršūnė, o po koncerto – ėjimas nuo kalno. Paprastai norėdamas atsipalaiduoti mėgstu išvažiuoti į gamtą, skaityti.
Pasiūlykite antikrizinį receptą „15min“ skaitytojams.
Reikia pagalvoti apie tuos žmones, kurie karo metais neturėjo namuose ko valgyti. Manau, tai yra tikroji krizė. Dabar taip blogai tikrai nėra.
Ką veiksite savaitgalį?
Koncertuosiu Briuselyje, o grįžęs liepos 6 d. eisiu į prezidentūrą. Gavau iš Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus kvietimą paminėti Tūkstantmetį prezidentūroje.
Dosjė.
Petras Vyšniauskas gimė Plungėje 1957 m. birželio 11d.
P.Vyšniauskas – daugiausia titulų pelnęs Lietuvos saksofonininkas, apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu, Nacionaline premija, 2005 m. pripažintas Nacionaline vertybe. Tarp atviro eksperimentams saksofonininko partnerių – ne tik džiazo, bet ir folkloro, klasikinės bei šiuolaikinės akademinės muzikos atlikėjai. Pastaruoju metu jis daugiausia muzikuoja tarptautiniuose kolektyvuose, dalyvauja spontaniškuose projektuose. Šalia koncertinės veiklos saksofonininkas dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, komponuoja ir įrašinėja teatrui ir kinui.
