„Dabar jaučiuosi laisva, bet šie dalykai neišsitrynė, – Berlyne, kur dabar gyvena, žurnalistams sakė 56 metų H.Mueller. – Žinau, ką reiškia kiekvieną rytą bijoti, kad iki vakaro tavęs nebeliks“. „Galvoje tai nesibaigė, net jei tie laikai ir baigėsi“, – sakė ji.
Pasak H.Mueller, ji yra iš laimingųjų, nes 1987 metais ištrūko iš Rumunijos diktatoriaus Nicolae Ceausescu režimo ir pabėgo į Vakarų Vokietiją.
„Išgyvenau 30 diktatūros metų, – sausakimšoje spaudos konferencijų salėje sakė juodaplaukė, raudonai padažytomis lūpomis, žydrų akių H.Mueller. – Yra daugybė kitų, kuriems nepavyko“.
H.Mueller šeima priklausė Rumunijos vokiečių mažumai, jos tėvas Antrojo pasaulinio karo metais, kai Bukareštas buvo nacių sąjungininkas, tarnavo Vokietijos SS. Rumunijos pokarinė N.Ceausescu komunistų valdžia deportavo jos motiną į priverčiamųjų darbų stovyklą Sovietų Sąjungoje.
Slogi diktatūra tapo viena pagrindinių rašytojos kūrybos temų. H.Mueller 1973–1976 metais studijavo literatūrą, o vėliau iš pirmojo vertėjos darbo gamykloje buvo atleista, nes atsisakė dirbti nekenčiamai diktatoriaus N.Ceausescu slaptajai policijai „Securitate“.
Dėl kandžios kritikos Rumunijos režimo adresu ji susilaukė slaptosios policijos grasinimų mirtimi. 1985 metais jos prašymas leisti emigruoti į Vakarų Vokietiją buvo atmestas, bet galiausiai 1987–aisiais jai buvo leista išvykti.
Po dvejų metų griuvo Berlyno siena, kurios griuvimo 20–osios metinės bus minimos lapkritį. Žlugus komunizmui, per tų pačių metų Kalėdas, N.Ceausescu ir jo žmoną Eleną be ilgų ceremonijų sušaudė egzekucijų būrys.
„(1987–aisiais) jutau, kad galiu kvėpuoti, ir tik kai 1989 metais žlugo diktatūra, ... pajutau, kad man niekas nebegrės“, – ketvirtadienį sakė H.Mueller.
