„Kolumbijoje (amerikiečiai) stato septynias karines bazes; tai vienas iš labai negatyvių signalų, kuriuos B.Obama pasiuntė vos tapęs prezidentu, – sakė H.Chavezas. – Vietoj to, kad sustabdytų Lotynų Amerikoje esančios JAV flotilės veiklą, B.Obama suplanavo pastatyti septynias karines bazes Kolumbijoje. Kam? Karui? Tam, kad užvaldytų Lotynų Amerikos žemyną?“
Prieš kurį laiką Kolumbija pasirašė susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, kuriuo pastarosios kariuomenei suteikė prieigą prie septynių Kolumbijos karinių bazių. Šio susitarimo tikslas – padėti Kolumbijai kovoti su narkotikų mafija ir šalies sukilėliais. Šis žingsnis sukėlė paniką kai kuriose Kolumbijos kaimyninėse valstybėse. Tarp jų ir Venesueloje, kuri ypač aršiai pasisako prieš padidėjusį JAV karių buvimą kaimynystėje. „Norėčiau, kad B.Obama koncentruotųsi į Jungtinių Valstijų valdymą ir pamirštų savo šalies imperialistines pretenzijas“, – sakė H.Chavezas.
Nors šio interviu metu Venesuelos prezidentas nepakartojo įžeidimų, kuriais kadais apibėrė buvusį JAV lyderį George W.Bushą, kaip pavyzdžiui „asilas“, „velnias“ ar „teroristas“, prezidentas H.Chavezas nurodė, kad jo ir B.Obamos susitikimą praėjusiais metais Amerikos viršūnių susitikime vainikavęs rankos paspaudimas neišsprendė esminių skirtumų.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama ir Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas |
Raudonas kilimas
55–erių metų Venesuelos lyderis retai sutinka duoti išskirtinius interviu Vakarų žiniasklaidai. Šis BBC interviu sutapo su šalies sostinėje Karakase įvykusia dokumentinio filmo premjera, kurį sukūrė Oskaro laimėtojas, JAV režisierius Oliveris Stone.
Filmas „Į pietus nuo sienos“ pasakoja apie kairiųjų radikalų pakeistą Lotynų Ameriką. Jame rodomos ištraukos iš režisieriaus neformalioje aplinkoje darytų interviu su Brazilijos, Argentinos, Bolivijos ir Ekvadoro kairiųjų pažiūrų lyderiais. Tačiau pagrindiniu šio filmo veikėju tapo H.Chavezas, kuriam režisierius negailėjo pagyrų, sakydamas, kad jis vadovauja „socialinei transformacijai“ Lotynų Amerikoje.
„Per pastaruosius dešimt metų Venesueloje vyko neįtikėtini dalykai – gabalėlis istorijos. Mažiausiai, ką galiu padaryti, tai pristatyti šį vyrą ir jo judėjimą Amerikos žmonėms“, – per dokumentinio filmo pristatymą sakė O.Stone, stovėdamas šalia H.Chavezo. Beje, režisierius į filmo pristatymą Karakaso nacionaliniame teatre atvyko kartu su Venesuelos prezidentu, pastarojo limuzinu.
Per premjerą salė buvo perpildyta Socialistų partijos atstovų ir aktyvistų, su džiaugsmu klausiusių, kaip jų prezidentas koneveikė G.W.Bushą ir faktiškai matavosi 21 amžiaus Fidelio Kastro mantiją. Tačiau kad ir kokia didelė būtų Amerikos filmų kūrėjo parama, ji nepajėgi užmaskuoti paprastos tiesos: Venesueloje H.Chavezo socializmui rimtą iššūkį kelia antrus metus iš eilės šalį kamuojanti recesija.
Venesuelai priklauso didžiausi naftos rezervai po Artimųjų Rytų valstybių. Šalis JAV tiekia daugiau nei dešimtadalį visos importuojamos naftos. Tačiau Venesuelos ekonomika per pastaruosius dvejus metus, palyginti su kitomis Lotynų Amerikos valstybėmis, pasirodė labai prastai.
Šalies infliacija pasiekė 30 proc. ir panašu, kad ketina augti ir toliau. Venesuelos valiuta devalvuota, o jos vertė ir toliau krenta.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas ir režisierius Oliveris Stone |
„Kelias į pragarą“
Šalies sostinės kaimynystėje bedarbystės mastai didžiuliai. Po trijų mėnesių šalyje vyks parlamento – Nacionalinės Asamblėjos – rinkimai. Panašu, kad H.Chavezo Socialistų partijos reikalai nekokie.
Kalbėdamas su BBC korespondentu, H.Chavezas dėl šalies ekonomikos nesėkmių kaltino Amerikos „nesuvaldomą, neatsakingą kapitalizmą“, vedantį pasaulį „keliu į pragarą“. „Anglijoje ir Europoje turėtumėte tai žinoti, – sakė H.Chavezas. – Turite daugiau problemų nei mes“.
Venesuelos lyderis pažėrė ir keletą ekonomikos skaičių, norėdamas pagrįsti savo teiginį, kad 11 socializmo metų „padėjo atstatyti pusiausvyrą tarp labai turtingų venesueliečių mažumos ir labai neturtingos daugumos“.
Pasak H.Chavezo, nedarbingumas sumažėjo dvigubai, itin didelis skurdas nuo 25 proc. sumažėjo iki 5 proc. H.Chavezo nacionalizavimo programos, pavertusios naftos, energijos ir žemės ūkio sektorius valstybės biurokratija, kritikai kaltina Venesuelos prezidentą sukūrus korumpuotų pareigūnų ir artimų bičiulių tinklą.
Tačiau H.Chavezas pabrėžė ketinąs ir toliau įgyvendinti savo socialistinį modelį. Šiuo metu Venesueloje atvejai, kai staiga nusavinami privatūs verslai – vis dažnesni. Vienas iš pastarųjų pavyzdžių – prancūzams priklausančio „Exito“ prekybos centrų tinklo nusavinimas, apkaltinus jį spekuliacijomis ir valiutų manipuliacija.
„Prieš 11 metų buvau gan patiklus, – sakė prezidentas. – Aš net tikėjau „trečiuoju keliu“. Maniau, kad kapitalizmui galima uždėti žmogiškumo veidą. Tačiau klydau. Vienintelis būdas išsaugoti pasaulį yra socializmas. Bet socializmas, kuris egzistuoja demokratijoje. Čia nėra diktatūros“, – savo mintimis dalijosi Venesuelos lyderis.
Nepatogūs klausimai nepatiko
H.Chavezas gerokai įsiaudrino, išgirdęs eilę klausimų apie jo valdžios pagarbą nepriklausomai teisėsaugai, spaudos laisvei ir politiniams oponentams. BBC Venesuelos vadovo teiravosi apie vieno iš jo aršiausių kritikų, buvusio gynybos ministro Raulo Baduelo įkalinimą ir buvusiam opozicijos kandidatui Oswaldo Alvarez Paz pateiktus kaltinimus.
Venesuelos prezidentas į šiuos klausimus atkirto griežtai: „Nesupranti, ką sakai. Ar BBC Londone gina korupciją? Tavim naudojasi. Tu tikrai nežinai, ką kalbi“. Įtampai prezidentūroje vis kylant, O.Stone, kuris kartu su prezidento patarėjais ir viena iš jo dukterų taip pat sėdėjo salėje ir klausėsi žodinių mainų, abiem rankom sugestikuliavo H.Chavezui. Perskaityti žinutę buvo paprasta: nusiramink.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas ir Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas |
Venesueliečiai įpratę matyti piktą prezidentą. Praėjusią savaitę jis pasirodė televizijoje norėdamas išlieti savo įsiutį ant teisėjos, be teismo išteisinusio turtingą verslininką nuo trijų metų kalėjimo. Prezidentas apkaltino teisėją Maria Afiuni elgiantis blogiau nei žmogžudžiui ir pareikalavo įkalinti ją 30–čiai metų. Šiuo metu ši teisėja yra kalėjime, jai pateikti kaltinimai korupcija.
Vienybės ašis
Tačiau Vakarų valstybėms didžiausią nerimą kelia ne H.Chavezo politiniai vidaus sprendimai, bet jo pasiryžimas sukurti „vienybės ašį“ su šalimis, kurias jis mato kaip bendrakeleives kovoje su Amerikos ir Vakarų imperializmu. Venesuelos vadovas vardijo Kiniją, Rusiją, Siriją ir Baltarusiją kaip „geras drauges“, nepamiršo ir Irano prezidento Mahmoudo Ahmedinejado.
Per pastaruosius trejus metus Teheranas ir Karakasas stiprino karinį ir žvalgybos bendradarbiavimą, taip pat gilino tarpusavio prekybos ryšius. Pastarąjį kartą Jungtinėms Tautoms svarstant sankcijas Teheranui dėl šio branduolinių ambicijų, Venesuela netruko išreikšti savo pasipiktinimą. „Venesuela yra laisva šalis ir nesileis niekeno šantažuojama, – sakė H.Chavezas. – Mes nesileisime, kad mums pasakytų, ką daryti su Iranu, mes nesileisime būti kieno nors kolonija“.
Jis taip pat kategoriškai neigė pasigirdusius teiginius, esą Venesuela Iranui tiekia uraną.
Nusivylimą B.Obama Venesuelos lyderis išreiškė labai asmeniškai: „Aš paspaudžiau B.Obamos ranką ir pasakiau: „Noriu būti tavo draugas. Mano ranka vis dar yra ištiesta. Nesu B.Obamos priešas, bet labai sunku Vašingtone nematyti imperializmo. Tie, kurie jo nemato, tiesiog nenori jo matyti, kaip stručiai“.
H.Chavezas atsisakė atsakyti, ar ketina dalyvauti kituose Venesuelos prezidento rinkimuose, įvyksiančiuose 2012 m. „Fidelis Castro visą savo gyvenimą paskyrė revoliucijai. Kad ir koks gyvenimas man liko, aš jį skirsiu taikiai demokratinei revoliucijai Venesueloje“.
