„Žinau, kad praėjus 17 metų nuo Oslo taikos proceso pradžios, daug kas į naujas taikos pastangas žvelgia skeptiškai, – sakė Izraelio premjeras. – Suprantama, kodėl šis skepticizmas egzituoja. Tačiau mūsų siekis – nustebinti visus kritikus ir skeptikus.“
Jei naujųjų derybų rezultatas bus per metus pasiektas susitarimas, visi kritikai ne tik nustebs. Jie bus priblokšti ir negalės patikėti. Žinoma, paprasta lažybose statyti už tai, kad taikos pasiekti taip ir nepavyks. Per 60 metų istorija buvo skeptikų pusėje. Ir kad ir kaip būtų nuostabu sakyti, kad šįkart viskas bus kitaip, įžvelgti išeitį iš susidariusios aklavietės labai sudėtinga. Nepaisant laiko, pinigų ir karjerų, investuotų į „taikos procesą“, naujausia diplomatinė iniciatyva gali pasiūlyti tik labai mažą viltį, kad šįkart taikos derybos nesibaigs taip pat gėdingai, kaip ir visais ankstesniais kartais. Pamenate Madridą? Pamenate Anapolį?
Kita vertus, apie ką konfliktuojančios pusės kalbės, kai prasidės susitikimai? Panašu, kad izraeliečiai ir palestiniečiai turi skirtingas vizijas.Tarptautinė žiniasklaida skyrė ypač daug savo laiko tiesioginėms deryboms tarp izraeliečių ir palestiniečių atnaujinti. Tačiau pačiame Izraelyje ši tema iš esmės taip ir netapo svarbiausia analizuojama naujiena. Du didžiausi šalies laikraščiai nusprendė, kad tiesioginių derybų atnaujinimas nevertas tapti pagrindine dienos naujiena net tuomet, kai Izraelio ministrų kabinetas pranešė priėmęs tokį sprendimą. Ir apskritai žydų valstybės žurnalistai daug labiau susirūpinę Iranu ir muilo opera, susijusia su šalies kariuomenės naujojo štabo viršininko įvardijimu, nei taikos procesu, kuris, anot didžiosios dalies izraeliečių, vargu ar turės kokių nors teigiamų rezultatų.
Laikraščio „Jediot Aronot“ politikos apžvalgininkas Nahumas Barnea taip apibendrino izraeliečių nuotaikas minėtu klausimu: „Praėjus 17 metų nuo Oslo derybų pradžios, konfliktuojančios pusės apsikeitė daugybe žodžių. Žuvo ir buvo sužeista gan daug žmonių, tačiau joks susitarimas dėl taikos nepasiektas. Jau matėme tą filmą. Daugybę kartų. Sunku patikėti, kad šįkart šio filmo pabaiga bus laiminga.“
Tai jausmai, kurie puikiai atspindi daugybės palestiniečių, kurie nė kiek ne daugiau susijaudinę dėl atnaujintų derybų nei jų kaimynai, savijautą. Arabų dienraštis „Ashaq Alawsat“ šeštadienį rašė, kad Jungtinių Valstijų pranešimas, jog tiesioginės derybos bus atnaujintos be jokių išankstinių sąlygų, sukėlė pasipiktinimą ir nesutarimų Palestinos Autonomijoje, sukėlusių paskutinės minutės krizę, vos neužkirtusią kelio visam procesui. Prie visai nepozityvios atmosferos prisidėjo ir palestiniečių įspėjimas, kad jie sustabdys taikos derybas, jei Izraelis nepratęs dabar galiojančio statybų Vakarų Krante moratoriumo, kurio galiojimo laikas baigiasi rugsėjo pabaigoje. Kitaip tariant, yra pavojus, kad pokalbiai dėl taikos žlugs iš karto po to, kai prasidės, nebent B.Netanjahu įtikins politinės dešinės koaliciją pratęsti nausėdijų plėtros užšaldymą. Tačiau akivaizdu, kad tai sprendimas, kurio Izraelio premjero partneriai nenori priimti. Vyriausybės atstovai, viešai paklausti, kaip ketina pasielgti šiuo klausimu, tiesaus atsakymo nepateikia.
Kita vertus, apie ką konfliktuojančios pusės kalbės, kai prasidės susitikimai? Panašu, kad izraeliečiai ir palestiniečiai turi skirtingas vizijas. Palestiniečiai reikalauja, kad per pokalbius būtų sprendžiami svarbiausi konflikto klausimai: aiškių sienų nustatymas, Jeruzalės padalinimas, pabėgėliai. Tuo tarpu Izraelis prieš pradėdamas galutinio Palestinos Autonomijos statuso klausimo svarstymą nori aptarti saugumo klausimą ir Izraelio, kaip žydų valstybės pripažinimą.
Žinoma, dar yra klausimas, apie kurį nė viena pusė nenori kalbėti. Tai Gazos ruožas ir apytiksliai 1,5 mln. palestiniečių, gyvenančių valdant visai kitai politinei valdžiai – islamistinei „Hamas“, t. y. judėjimui, nepripažįstančiam Izraelio.
Ir tai vos keli akmenėliai, už kurių, labai didelė tikimybė, užklius konfliktuojantys izraeliečiai ir palestiniečiai. Taigi ar galima optimistiškai žvelgti į šias derybas? Galiausiai galbūt tai, kad niekas iš atnaujintų derybų nesitiki nieko gero, yra visai neblogas dalykas. Kuo į derybas bus žvelgiama ciniškiau, tuo mažiau žmonių įsitrauks į šį procesą ir tuo mažiau jiems rūpės, kai šie pokalbiai žlugs.
Vis dėlto žvelgiant kiek optimistiškiau, faktiškai pasaulinis skepticizmas Izraelio ir palestiniečių lyderiams suteikia erdvės, reikalingos norint įsitraukti į nuodugnias derybas ir priimti labai sunkius sprendimus.
Vadinkite mus skeptikais ir kritikais, tačiau kam nepatiktų būti nustebintam?
