„Nuoširdžiai pasakius, buvo pamiršęs, ką reiškia atvykti į naują šalį. Ir ypač į tokią, kur ne visais galima pasitikėti ir ne visi visada nusiteikę draugiškai. Įlipęs į lėktuvą pradėjau jausti sąžinės graužatį. Ją jausdavau kaskart, vykdamas į šalį, į kurią Užsienio reikalų ministerija vykti nerekomenduodavo.
Nepažįstamas pasaulis
Po visą naktį trukusios kelionės užmigau pro lėktuvo langą žvelgdamas į virš Dubajaus kylančią saulę. Dangoraižių miške bandžiau įžiūrėti naują aukščiausią pasaulyje pastatą, skrodžiantį rausvą miglą.
Prabudau jau žvelgdamas į Jemeną, įsikūrusį masyviuose kalnuose smailiomis viršūnėmis ir giliuose slėniuose. Kai kur matėsi maži namukai, atrodę tarsi aviliai, įsispraudę į uolas.
Dubajus yra toks šiuolaikiškas miestas, kad kartais atrodo tarsi modernaus pasaulio karikatūra. Jemenas, tuo tarpu, yra tai, kas Artimieji Rytai kadais buvo keliautojams iš Europos – tolimas, tradicinis, visiškai nepažįstamas ir, kai dar nesi ten buvęs, truputį bauginantis.
Jemene yra žavių žmonių, mėgstančių juokauti. Tai gan nebūdinga Artimiesiems Rytams. Šios šalies gyventojams taip pat labai patinka kramtyti khatą – švelniai stimuliuojantį medžio lapą.
Ginklų daugiau nei gyventojų
Didžioji dalis valstybių manytų esančios krizėje, jei turėtų bent vieną iš Jemeno problemų. O jų šioje šalyje – daugybė: genčių karai, separatistai, skurdas, o dabar dar ir teroristinis tinklas „al Qaeda“.Didžioji dalis valstybių manytų esančios krizėje, jei turėtų bent vieną iš Jemeno problemų. O jų šioje šalyje - daugybė: genčių karai, separatistai, skurdas, o dabar dar ir teroristinis tinklas „al Qaeda". Su pastarąja problema Jemenas susiduria jau daugelį metų ir tik laikraščių antraštėse apie tai rašoma tik keletą pastarųjų savaičių.
Jemene ginklų yra daug daugiau nei žmonių. Vienas šalies analitikas kartą yra pasakęs: „Mums nereikia Jungtinių Valstijų kariuomenės pagalbos. Mes patys galėtumėme jiems eksportuoti ginklus“.
Vieną dieną BBC automobilį palikome siauroje, pribloškiančiai gražaus Sanos miesto senamiesčio gatvės pakraštyje. Jo pastatai – aukšti ir elegantiški, su langais tarsi brangakmeniais. Tąkart nesėkmingai bandžiau nusigauti iki automobilio durelių, bet negalėjau, nes grupelė jaunų vyrų, kaip ir daugelis vietos gyventojų apsisiautę plačiais drabužiais, kuriuos prilaikė išpuoštas diržas ir išlinkas peilis, sutūpę ant grindinio skaičiavo naujas kulkas.
Keli banknotai, perduodami iš rankų į rankas, galiausiai atsidūrė kulkų pardavėjo rankose ir šis, laimingas tarsi mažas vaikas per savo gimtadienį, atsistojo. Kulkų pardavėjas – ne tarnyboje buvęs karys. Girdėjau pasakojimų apie daug įtakingesnius vyrus, parduodančius Jemeno karinio jūrų laivyno dyzeliną Afrikos tarpininkams. Korumpuota valdžia yra dar viena Jemeną kankinanti problema.
Lūžio taškas
Jei amerikiečiai galėtų pasirinkti sąjungininką, jie tikrai nemąstytų apie Jemeną. Tačiau Jemenas yra JAV sąjungininkas ir panašu, kad amerikiečiai džiaugiasi šios šalies režimo atsaku „al Qaedai“, duodamu pastaruosius kelis mėnesius.
Tačiau tai gali trukti neilgai. „al Qaeda“ Arabijos pusiasalyje bandė susprogdinti lėktuvą virš vieno iš Amerikos miesto. Nepanašu, kad supervalstybė taip lengvai tai pamirš.
Dažnai pasitaikantis Jemeno palyginimas su Afganistanu – viliojantis, bet skubotas. Jemenas nėra žlugusi valstybė. Bet ji juda šio statuso link. Ir jei šis kritinis momentas nebus suvaldytas, jis taps lūžio tašku.
„al Qaeda“ svajoja apie Amerikos karinę intervenciją į Jemeną. Akivaizdu, kad tokie veiksmai visą šalį nustatytų prieš Vakarus. Amerikiečiai tai puikiai suvokia.
Vieną vakarą kartu su britų ambasadoriumi ir keliais jo draugais vakarieniavome turguje. Gardžiavomės nuostabia šviežia žuvimi, pagaminta orkaitėje ir valgoma pirštais ir su duona. Visi buvo labai draugiški. Valgėme tarsi karaliai.
Tačiau kartu su mumis buvo ir ambasadoriaus apsauginiai. Jie privalėjo būti kartu. Vakarienės metu prisiminėme ir inžinierių iš Didžiosios Britanijos bei vokiečių šeimą su mažais vaikais, dingusius be žinios po to, kai buvo pagrobti šalies šiaurėje.
Jemeniečiai ne visada yra žavūs. Daugelis žmonių šioje šalyje man sakė, kad vienintelis būdas judėti į priekį – tai atstatyti Jemeną taip, kad jo žmonių neviliotų smurtinė džihadistų vizija apie garbingą kankinio mirtį.
Tačiau tam prireiks laiko. Gali rinktis, kaip kažkas sakė – greitus rezultatus arba gerus rezultatus. Deja, ne abu juos iškart“.
