Vis dėlto supratęs, kad po berniukiškais drabužiais slepiasi mergaitės, policininkas, ignoruodamas jų maldavimus iš karto išsiuntė jas atgal į atokų kaimą Goro provincijoje. Čia jos buvo viešai ir žiauriai nuplaktos už tai, kad drįso pabėgti nuo savo vyrų.
Mergaičių kankintojai, nufilmavę visą prieš jas panaudoto smurto sceną, buvo ne Talibano atstovai, bet vietiniai mulos ir provyriausybinės figūros, valdančios regioną, kuriame gyvena minėtos mergaitės.
Nė viena iš jų plakama viešai nekrūpčiojo ir po visko neišėjo nuleidusi galvos. Mergaites palaikantys asmenys vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas plakimas, slapta pristatė Afganistano nepriklausomai žmogaus teisių komisijai.
Afganistano vaikai-nuotakos atskleidžia nepatogią tiesą. Tai, kas daugelyje šalių būtų traktuojama kaip kriminalinis nusikaltimas, didžiojoje dalyje Afganistano yra kultūros norma. Viena iš tų, kurios valdžia arba nesugebėjo, arba nenorėjo panaikinti.
Anot „Unicef“, 2000–2008 m. 43 proc. Afganistano nuotakų buvo jaunesnės nei 18 metų. Nors šalies Konstitucija draudžia tekėti merginoms, neturinčioms 16 metų, genčių papročiai dažnai toleruoja lytiškai subrendusių, o kartais ir jaunesnių merginų santuokas.
Nuplakimas Afganistane taip pat yra nelegalus.
13-metės Khadija Rasoul ir 14-metės Basgol istorija išskirtinės tuo, kad parodo valdžios nesugebėjimą apsaugoti mergaičių, net jai ir bandant tai padaryti.
Priverstos ištekėti, abi mergaitės buvo atiduotos vyresniems vyrams iš kitų šeimų. Khadija ir Basgol vėliau skundėsi nuolat muštos savo vyrų, galiausiai persirengusios berniukais ir pabėgusios, tačiau sugautos ir parsiųstos namo.
Anot „Unicef“, 2000–2008 m. 43 proc. Afganistano nuotakų buvo jaunesnės nei 18 metų. Nors šalies Konstitucija draudžia tekėti merginoms, neturinčioms 16 metų, genčių papročiai dažnai toleruoja lytiškai subrendusių, o kartais ir jaunesnių merginų santuokas.Nors Herato provincijoje, kurią mergaitėms pavyko pasiekti, yra ne viena mušamų ir pabėgusių moterų prieglauda, užuot mergaites nuvežęs į vieną iš šių prieglaudų, policininkas susisiekė su Fazilu Ahadu Khanu, kurį Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos atstovai apibūdina kaip save pasiskyrusį Goro provincijos vadovą, ir grąžino mergaites jo globai.
Mergaites grąžinus namo, vyko teismas, kurį surengė F.A.Khanas ir vietos religiniai lyderiai. Abi mergaitės nubaustos 40 kirčių. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip mula išplaka mergaites odiniu diržu. Aukas jis plaka iš visų jėgų, kirsdamas tai per kojas, tai per sėdmenis. Jų sunkūs žieminiai drabužiai pakelti, nuo diržo kirčių jas saugo tik sijonai.
Vaizdo įraše užfiksuota, kad tarp stebinčiųjų šį viešą plakimą buvo daugiausiai vyrų, vilkinčių maskuojančias uniformas. Mažiausiai trys iš jų atvirai filmavo visą procesą. Jame nedalyvauja nė viena moteris. Mula, kurio vardas nežinomas, merginoms trenkia taip stipriai, kad vienu metu net susižeidžia riešą ir perduoda diržą kitam vyrui.
„Nejudėkit“, – įspėja mula mergaites. Vienos iš jų veide matyti ašaros, tačiau nepasigirsta nė mažiausias garselis.
Stebintieji plakimą garsiai skaičiuoja kiekvieną kirtį. Tačiau net keletą kartų skaičius pametamas ir skaičiuoti tenka pradėti iš naujo.
„Peržiūrėjęs vaizdo įrašą buvau šokiruotas, – sakė Mohammedas Muniras Khashi, vienas iš komisijos tyrėjų. – Maniau, kad 21 amžiuje tokių kriminalinių nusikaltimų mūsų šalyje negali įvykti. Tai yra nežmogiška, antiislamiška ir nelegalu.“
Savo ruožtu Afganistano parlamento narė Fawzia Kofi apgailestauja, kad nors minėtas atvejis šokiruoja, deja, jis yra tikrai ne vienintelis. „Esu tikra, kad yra dar liūdnesnių atvejų, apie kuriuos net nežinome. Ankstyvos santuokos ir priverstinės santuokos yra dvi pagrindinės žiauraus elgesio su moterimis ir mergaitėsmis formos“, – įsitikinusi ji.
Žmogaus teisių komisija pristatė vaido įrašus ir savo tyrimo rezultatus Goro provincijos gubernatoriui Sayedui Iqbal Munibui, suformavusiam komisiją ištirti minėtą įvykį, tačiau nesiėmusiam jokių veiksmų, kad būtų nubausti asmenys, atsakingi už šį incidentą. Gubernatorius pabrėžė, esą regionas pernelyg nesaugus, kad į jį būtų siunčiami policijos pareigūnai. Afganistano vidaus reikalų ministerija taip pat neatsakė į Žmogaus teisių gynimo komisijos reikalavimus imtis veiksmų.
Priverstinės santuokos būdingos ne tik atokioms Afganistano vietovėms. Organizaija „Moterys Afganistano moterims“ yra įkūrusi moterų bei mergaičių prieglaudų ir šalies sostinėje Kabule bei kituose dideliuose ir sąlyginai liberaliuose šalies regionuose.
Skurdas yra viena iš pagrindinių vaikų santuokų Afganistane priežasčių. Kartais todėl, kad turtingas vyras sumoka didžiulę sumą, o kartais tiesiog nuotakos tėvui, atidavusiam savo dukrą, reikia išlaikyti mažiau žmonių. „Dažniausiai mergaitės yra parduodamos. Ir dažniausiai jų vyrai yra daug daug vyresni“, – teigia viena iš organizacijos atstovių Naderi.
Pasak jos, tarp Afganistano policijos pareigūnų įsitvirtinusi praktika, kai pabėgusios nuotakos grąžinamos šeimoms. „Didžioji dalis policininkų nesupranta, kas yra parašyta įstatymuose, arba tiesiog šiems įstatymams nepritaria“, – teigia Naderi.
15-metę Hazarą tėvas pardavė, kai jai buvo vos 12 metų, norėdamas susimokėti skolas. Jos vyro šeima ją išnaudojo kaip tarnaitę. „Kiekvienąkart, kai tik galėdavo, jie rasdavo priežastį mane mušti. Mane mušė visi: mano vyras, svainis“, – sakė Hazara.
17-metė Sumbol teigia buvusi pagrobta ir neturėjusi jokio kito pasirinkimo – tik arba ištekėti už savo kankintojo, arba tapti savižude sprogdintoja. „Jis pasakė, kad jei už jo neištekėsiu, jis pritvirtins bombą man prie kūno ir išsiųs į policijos nuovadą susisprogdinti“, – prisiminė mergina.
18-metė Roshana net nežino, kodėl jos šeima ištekino ją už daug vyresnio vyro, kai jai tebuvo 14 metų. Merginą nuolat mušė, o galiausiai vyras pabandė ją nunuodyti žiurkių nuodais.
Tam tikra prasme dviem mergaitėms iš Goro provincijos „pasisekė“. Prieš porą metų Murhab regione įvykusio faktiškai analogiško atvejo istorija baigėsi dviejų mergaičių nužudymu.
