Siaurose Damasko senamiesčio gatvėse galima įsigyti šaldytuvo magnetukų, kuriuose atvaizduota nespalvota nuotrauka su prezidento Hafezo al-Assado šeima. Jo sūnus Basharas postą paveldėjo prieš dešimt metų, mirus tėvui.
Nuotraukose ši šeima atrodo kaip bet kuri kita laiminga šeima. Išskyrus tai, kad šeimos tėvas buvo oro pajėgų generolas, į valdžią atėjęs po vieno iš perversmų, kurie Sirijoje 20 metų buvo faktiškai kasmetinis reiškinis. Kol jo vaikai linksminosi važinėdami dviračiais, Assadas vyresnis performulavo frazę „geležinis kumštis“.
Kalbėdami apie H.Assadą, kaip apie Artimųjų Rytų lyderį, žmonės naudodavo tokius žodžius, kaip apskaičiuojantis, negailestingas, dominuojantis. Jis pasiuntė tankus ir artileriją, norėdamas sužlugdyti Musulmonų brolijos sukilimą Hama mieste 1982 m., per kurį žuvo tūkstančiai žmonių.
Jis buvo sunkiai įveikiamas derybininkas. Pasakojama, kad jis pasirūpino, kad per diplomatinių pokalbių maratoną JAV valstybės sekretoriui Warrenui Christopheriui būtų pasiūlyta daug puodelių arbatos, tačiau niekada nepasiūlė padaryti pertraukėlės.Jis buvo sunkiai įveikiamas derybininkas. Pasakojama, kad jis pasirūpino, kad per diplomatinių pokalbių maratoną JAV valstybės sekretoriui Warrenui Christopheriui būtų pasiūlyta daug puodelių arbatos, tačiau niekada nepasiūlė padaryti pertraukėlės.
B.Assadas yra visai kitas žmogus. Jis draugiškas, net žavus ir atsako į klausimus, kuriuos jam užduoda žurnalistai. Interviu užsienio valstybių žurnalistams jis duoda netoli prezidentūros esančių svečių namų bibliotekoje, iš kurios atsiveria Damasko panorama. Dar 1980 m. žymus japonų architektas šį pastatą greičiausiai projektavo kaip gyvenamąjį šeimos būstą, tačiau Assadai čia niekada negyveno.
B.Assadas, kaip ir jo tėvas, praėjus dešimčiai metų tapo Artimųjų Rytų lyderiu, kurio negalima ignoruoti. B.Assado Sirija siekia vienu metu žvelgti į visas puses. Galbūt neįtikėtina, tačiau tokia politika pasiteisina. Suartėti su Sirija siekia Rusija, Prancūzija, Turkija ir diplomatiškai ambicinga Brazilija. Iranas yra Sirijos sąjungininkas dar nuo B.Assado tėvo laikų. Sirija ir Iranas yra svarbiausi „Hezbollah“ – nepakeičiamo Izraelio priešo Libane – rėmėjai.
Amerikiečiai norėtų atnaujinti santykius su Sirija, jei pastaroji atsisakytų kai kurių savo draugų Beirute ir Teherane. Tačiau B.Assadas pažymi, kad Sirija neketina to daryti, net jei santykiai su Iranu ir priartina šalį prie augančios pavojingos krizės, susijusios su Irano branduolinėmis ambicijomis.
Damasko režimo vienu žodžiu neįvardinsi. Pavyzdžiui, šalyje uždraustas socialinis tinklas „Facebook“, tačiau pirmoji šalies dama turi savo puslapį su keliais tūkstančiais draugų jame. Iš esmės Damaskas yra daug atviresnis nei pirmojo prezidento Assado laikais. Tačiau žmogaus teisių gynėjai ir politiniai disidentai šioje šalyje vis dar nesijaučia laisvai. Sirija – policinė valstybė.
Prieš keletą metų BBC žurnalistas bendravo su teisininku, Sirijos režimo kritiku, kuris tuo metu neseniai buvo paleistas iš kalėjimo, į kurį netrukus vėl buvo priverstas sugrįžti. Tąkart vyro akį puošė juoda mėlynė – prie namų jį netikėtai sumušė vyrai, neištarę nė žodžio. Už juos kalbėjo kušmčiai. Režimo kritikas įsitikinęs, kad žinutę jam tąkart atsiuntė slaptoji Sirijos policija.
Ir dar yra Izraelis. Daugelį metų izraeliečiai tikėjo, kad pasiekti taiką su Sirija būtų lengviau nei su palestiniečiais. Pagrindinė to priežastis ta, kad Golano aukštumų sugrąžinimas Sirijai pačiame Izraelyje būtų priimtas ne taip kontroversiškai kaip kad okupuoto Vakarų Kranto ir Rytų Jeruzalės sugrąžinimas palestiniečiams.
Be to, sekuliarus Sirijos režimas matomas kaip pragmatiškas tol, kol jam suteikiamas teisingas pasiūlymas. Tačiau prezidentas B.Assadas teigia, kad pasiekti taiką su dabartine Izraelio administracija yra neįmanoma. Nebent pastaroji pakeis savo elgesį.
Yra ir dar viena problema. Sirijos–Izraelio taikos derybos pastaruosius kelerius metus buvo netiesioginės. Joms tarpininkavo kaimyninė Turkija. Kadangi Izraelio karinės pajėgos, atlikusios reidą humanitarinę pagalbą į Gazos ruožą gabenusiame laive, nužudė devynis turkus, Turkija netinki, kad Benjaminu Netanjahu valdžia išties nusiteikusi taikai.
