Siekdama išvengti cenzūros, bendrovė „Google“ uždarė savo kinietišką paieškos sistemą ir buvo priversta nukreipti visą savo srautą į Honkongą. Tuo tarpu bedrovės „Rio Tinto“ keturi darbuotojai ilgam laikui atsisėdo į kalėjimą už kyšių ėmimą iš Kinijos įmonių, rašo dienraštis „The New York Times“.
„Google“ ir „Rio Tinto“ – tik paskutiniosios Vakarų pasaulio įmonės, nukentėjusios nuo Kinijos. Šių įmonių sąrašas – ilgas. Bendrovė „Unilever“ ilgus metus kentėjo dėl to, kad buvo priversta sudaryti sąjungas su netinkamais Kinijos partneriais. Šios šalies valdžia užkirto kelią ir bendrovei „Coca Cola“, neleisdama įsigyti vietinio sulčių gamintojo.
Neseniai Amerikos prekybos rūmų Kinijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis JAV įmonių, turinčių verslą Kinijoje, jaučiasi esančios diskriminacinio ir prieštaringo valdžios elgesio aukos. Akivaizdžiausia to priežastis – derybos su valdančiąja Komunistų partija yra tikras košmaras. Visi jos nariai vieną akimirką šypsosi, o kitą jau urzgia.
Partija keletą dešimtmečių piršosi užsienio investuotojams, siūlydama pigią savo šalies darbo jėgą ir didžiulę rinką, neminint prabangių biurų ir pasaulinio lygio infrastruktūros. Nuo 1990-ųjų vidurio Šanchajuje pastatytas antrasis tarptautinis oro uostas, naujas metro, vidiniai ir išoriniai žiediniai keliai, dviejų lygių greitkeliai ir modernūs tramvajai.
Komunistų partijai užsienio investicijos – tai ne darbo vietų sukūrimas ir kapitalas, bet pirmiausiai – mechanizmas, leidžiantis sužinoti užsienio know–howTačiau tuo pat metu kinai nori gauti savo dalį. Komunistų partijai užsienio investicijos – tai ne darbo vietų sukūrimas ir kapitalas, bet pirmiausiai – mechanizmas, leidžiantis sužinoti užsienio know–how. Iš čia radosi primigtynis šalies reikalavimas užsienio investuotojams dirbti kartu su vietos partneriais. Be to, Kinijos valdžia ekonomikos augimą suvokia kaip įrankį savo galios didinimui. Iš čia radosi geležinio kumščio valdymo principas kaskart, vos tik atsiradus galimybei, kad valdžia nebesukontroliuos verslo.
Negana to, šios politinės ypatybės yra tik visų kultūrinių ypatybių viršūnėje. Kinams itin svarbūs asmeniniai ryšiai (guanxi) ne vieną vakarietį priverčia pasimesti ir sunkiai atskirti įprastinį ir kinams priimtiną verslą nuo korupcijos. Šalies teisinės sistemos trūkumai savo ruožtu lemia, kad įmonės veikia painioje prietemoje. Neseniai „Transparency International“ paskelbtame sąraše Kinija iš 180 šalių pagal korupcijos lygį atsidūrė 79-oje vietoje.
Prie bendrovės „Rio Tinto“ bėdų iš dalies prisidėjo visa tai: korupcija, teisinis nepastovumas ir valdžios ryžtas kontroliuoti bei išnaudoti užsienio įmones. Nors šios bendrovės darbuotojai buvo teisiami už tai, kad ėmė kyšius – darbuotojai prisipažino tai darę – tačiau negalima nepastebėti, kad valdžios sprendimas suimti šiuos darbuotojus atsirado iškart po to, kai „Rio Tinto“ paskelbė ketinanti atsitraukti nuo susitarimo su Kinijos valdžios valdoma bendrove. Be to, tuopat metu vyko įtemptos derybos dėl geležies rūdos kainos. Valdžia nedarė nieko, kad nubaustų kyšių davėjus.
Bendrovės „Google“ atveju valdžia ne tik reikalavo cenzūruoti paieškos rezultatus, bet ir, kaip manoma, organizavo programišių išpuolius prieš „Google“.
Viskas labai painu. Tačiau vienintelis dalykas, pavojingesnis nei derybos su Kinija – tai nesiderėjimas su ja visai. Kinija netrukus taps didžiausia rinka pasaulyje bet kokiam daiktui, kokį tik galima įsivaizduoti. Čia gyvena 400 mln. interneto vartotojų, kai tuo tarpu Amerikoje jų yra 240 mln., Indijoje – 80 mln. Praėjusiais metais automobilių pardavimai Kinijoje buvo daug didesni, jei JAV. Ir Kinijos rinka taps tik didesnė.
Šalies ekonomika paaugo 10 proc. tuo metu, kai viso išsivysčiusio pasaulio ekonomika atrodė tarsi pasiruošusi prailgintam žiemos miegui. Tad nenuostabu, kad į Kiniją investavo per 300 tūkst. užsienio įmonių.
Kaip šios bendrovės gali padidinti savo galimybes ir tapti šios kiniškos ekonomikos bangos dalimi, o ne būti nublokštos šios bangos žemyn? Tai, kad vienos iš geriausių pasaulio įmonių Kinijoje susidūrė su sunkumais tarsi rodo, kad atsakyti į tai nėra lengva. Tačiau yra dvi aiškios verslo taisyklės, kurių būtina laikytis vykdtant verslą Kinijoje.
Tiesiog negailėkite pataikavimo
Pirmoji taisyklė – bendrovės turi parodyti perdėtą pagarbą Kinijos tradicijomsPirmoji taisyklė – bendrovės turi parodyti perdėtą pagarbą Kinijos tradicijoms: kinai tuopat metu ir labai didžiuojasi savo savo istorija ir labai įtariai žiūri į užsieniečius, kurie, anot jų, vis netinkamai elgėsi su kinais. Tai reiškia, kad norint padaryti verslą Kinijoje, čia reikia ilgesniam laikui įleisti šaknis. Bendrovei „P&G“ užtruko trejus metus, kol ji Kinijoje pradėjo dirbti pelningai. Įmonei „L'Oreal“ pasiekti to paties tikslo užtruko devynerius metu. KFC savo verslo modelį tobulino dešimtmetį, kol pavyko pasiekti dabartinį plėtros lygį – restoranai 450 Kinijos miestų.
Tai savo ruožtu taip pat reškia nemažas investicijas į bendravimą su politikais. Šalies analitikai pripažįsta, kad tarptautinių bendrovių atstovai 30–40 proc. savo laiko turi praleisti pataikaudami šalies pareigūnams.
Antroji taisyklė – įmonės niekada neturėtų paminti savo principų, vaikydamosis trumpalaikio uždarbio. Informacijos laisvė yra tokia svarbi „Google“ identitui, kad ji buvo teisi, pavadindama šį principą šventu ir atsisakydama savo ankstesnio noro derėtis su valdžia vien tik iš komercinių paskatų. Nors Kinijos valdžia greičiausiai nepritars tokiam nelankstumui, kaip ir „Google“ atveju, ir nepritarė tokiam nelankstumui, bendrovės šansai yra didesni, jei ji nulenkusi galvą paklusniai laikosi pirmosios taisyklės.
Tai kaina, kurią verta sumokėti. Vis daugėja įrodymų, kad Kinijos rinka išpildys savo ekonominį pažadą. Tačiau būtina turėti omenyje, kad pasaulinė finansų krizė padidino Kinijos pasitikėjimą savimi ir tuo, kaip ji sprendžia klausimus. Todėl tokių atvejų kaip „Google“ ir „Rio Tinto“ per ateinančius metus bus dar daugybė.
