Tačiau daug jaunų žmonių čia greitai gali būti priversti atsisveikinti su tėvyne, kurią taip myli. Kasmet iš Latvijos išvyksta 1 proc. gyventojų – šalies jaunoji karta į užsienį vyksta ieškotis darbo. Turėdama 2,2 mln. piliečių, Latvija jau yra viena iš mažiausiai gyvenamų Europos šalių. O kiekvienais metais iš čia išvyksta apie 30 tūkst. gyventojų.
Inžinierius, tapsiantis braškių rinkėju
Martinas Neimanis yra vienas iš tų, kurie per kelis ateinančius mėnesius planuoja palikti Latviją. Šiandien jis atvyko į agentūrą, padedančią latviams susirasti darbą užsienyje. Vyras darbo neteko 2008 m., kai per pasaulį nusirito finansų krizė. Ir nors M.Neimanis yra patyręs inžinierius, artimiausiu metu greičiausiai bus priverstas rinkti braškes ar daržoves Anglijoje.
Vis dėlto, kaip ir daugelis latvių, į ateitį vyras žiūri stoiškai: „Dirbsiu bet kokį darbą. Turiu užsidirbti, kad išgyvenčiau. Šiuo metu esu pasiryžęs atsisakyti savo svajonių apie karjerą.“
Tokių kaip M.Neimanis – daugybė. Nuo 2010-ųjų pradžios minėta įdarbinimo agentūra teigia sulaukusi 50 proc. daugiau klientų Latvijoje, norinčių įsidarbinti svetur. Darbas, kurį siūlo ši agentūra, dažniausiai reiškia, kad žmogui teks gyventi furgone ir tenkintis apytiksliai 4,5 euro užmokesčiu už valandą darbo laukuose.
Tądien, kai BBC žurnalistas lankėsi įdarbinimo agentūroje, čia eilėje lūkuriavo jauni ir gerą išsilavinimą turintys žmonės, t. y. žmonės, kurių prarasti Latvija tiesiog negali sau leisti.
„Labai dažnai pas mus ateina mokyklų mokytojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą ir pakankamai geras anglų kalbos žinias. Šie žmonės dažniausiai įsidarbina vaisių ar daržovių rinkėjais“, – BBC pasakojo agentūros „GP Recruitment“ vadovas Ginters Purins.
Mirštančios kaimavietės
Minėtos tendencijos rezultatai akivaizdūs Latvijos kaimuose, kur uždaroma vis daugiau mokyklų, o kai kurie kaimai tiesiog išmiršta. Kaimo vietovių depopuliacija būdinga daugeliui buvusių Sovietų Sąjungos respublikų. Tačiau Latvijoje, kurios ekonomika praėjusiais metais sumažėjo 18 proc., finansų krizė šią situaciją dar labiau pablogino. Nedarbo lygis, siekiantis apie 20 proc. ir šiuo metu pats didžiausias Europos Sąjungoje, verčia žmones vykti darbo ieškoti svetur.
Nors dėl istorinių aplinkybių Latvija turi senas emigracijos tradicijas, iki šiol šios šalies gimstamumo lygis buvo gan aukštas – dažniausiai trys keturi vaikai vienai moteriai. Dabar iš dalies dėl finansinio nesaugumo jausmo gimstamumo lygis sumažėjo iki 1,4 vaiko vienai moteriai. Vadinasi, latvių tauta ne tik mažėja, bet ir sensta.
Pasak antropologo ir valdžios patarėjo Roberto Kilio, ši demografijos tendencija labai greitai turės apčiuopiamų finansinių pasekmių žmonėms. Jau iki šių metų pabaigos valdžia nebebus pajėgi išmokėti pensijų.
„Tai bus pirmasis didžiulis šokas, kai žmonės pamatys, kaip pasikeitė pensijų sistema“, – sakė R.Kilis.
Festivalyje atliekamos dainos kelia stiprias latvių emocijas, su pasididžiavimu prisimenant dvejų dešimtmečių senumo įvykius. Tačiau nuo tada šalis neteko penktadalio savo gyventojų.
